Žiemą natūralaus maisto paukščiams beveik nelieka, todėl mūsų pagalba jiems tampa itin svarbi. Tačiau neteisingas lesinimas neretai padaro daugiau žalos nei naudos, todėl svarbu žinoti, kuo paukščius lesinti saugu, o kokio maisto lesykloje neturėtų būti niekada.
Maistas, kuriuo papildome lesyklą, negali būti atsitiktinis. Sugedęs, per sūrus ar paukščiams netinkamas lesalas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ir net baigtis paukščių žūtimi. Tinkamiausias žiemos maistas yra kaloringas, lengvai virškinamas ir kuo artimesnis natūraliam paukščių racionui.
Žiemą paukščiams ypač tinka nesūdyti saulėgrąžų grūdai – tiek lukštenti, tiek su lukštu. Jie suteikia daug energijos, nes yra turtingi riebalų, baltymų ir mineralų. Taip pat tinka įvairūs javų grūdai: kviečiai, avižos, kukurūzai, soros, sezamas, linų sėmenys. Smulkesnius grūdus galima šiek tiek sutrupinti, kad juos galėtų lesinti ir mažesni paukščiai.
Kai kurioms paukščių rūšims galima duoti vaisių – obuolių, kriaušių ar net bananų. Vis dėlto esant stipriems šalčiams jų geriau vengti, nes dėl didelio vandens kiekio vaisiai greitai užšąla ir tampa netinkami. Be druskos virtos daržovės, tokios kaip morkos, bulvės ar burokėliai, taip pat gali būti duodamos paukščiams, jei supjaustomos mažais gabalėliais.
Ne mažiau svarbūs yra neapdoroti, nesūdyti riešutai – lazdynų, graikiniai ar žemės riešutai. Juos patartina šiek tiek susmulkinti. Paukščiai labai mėgsta ir gyvulinės kilmės riebalus, pavyzdžiui, nesūdytus lašinius ar riebalais užpiltus sėklų ir riešutų mišinius. Vis dėlto riebaliniai lesalai neturėtų kabėti per ilgai – daugiausia dvi savaites, nes sugedę riebalai paukščiams kenkia.
Skirtingos paukščių rūšys turi skirtingus mitybos pomėgius. Zylės ypač noriai lesa nesūdytus lašinius, saulėgrąžų branduolius, riešutus ir kanapių sėklas. Juodieji strazdai ir strazdai giesmininkai mieliau renkasi pjaustytus obuolius bei šaldytas uogas, tokias kaip šermukšnių ar šeivamedžių vaisiai. Žvirbliai ir žaliukės labiausiai mėgsta soras ir lukštentas saulėgrąžas, o smulkūs žvirbliniai paukščiai, tokie kaip kikiliai ar čyruoliai, taip pat noriai lesa įvairias sėklas. Geltonosios startos dažniausiai renkasi soras ir avižinius dribsnius.

Yra maisto produktų, kurių paukščiams negalima duoti jokiu būdu. Visų pirma – tai sugedęs ar supelijęs maistas. Supelijusi duona, surūgę virti ryžiai, pasenę mėsos gaminiai ar gesti pradėję vaisiai ir daržovės gali sukelti apsinuodijimą, virškinimo sutrikimus ir mirtį.
Ypač žalinga, nors vis dar labai paplitusi praktika – paukščių lesinimas duona. Duona beveik neturi paukščiams reikalingų maistinių medžiagų, o sušlapusi ar sušalusi ji gali pažeisti virškinamąjį traktą. Ilgainiui toks maitinimas sukelia acidozę – pavojingą rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimą, kuris silpnina organizmą ir dažnai baigiasi paukščio žūtimi.
Griežtai draudžiama paukščiams duoti sūraus maisto. Druska sukelia stiprų troškulį, o žiemą paukščiams sunku rasti vandens. Ji taip pat pažeidžia inkstus, kepenis ir gali sukelti tinimus. Negalima palikti ir virtų kruopų ar kitų virtų patiekalų, kurie greitai brinksta ir genda.
Reikia prisiminti, kad alkani paukščiai lesa beveik viską, todėl atsakomybė tenka žmogui. Lesyklose neturėtų būti jokių stalo likučių, ypač keptų, riebių ar sūrių patiekalų.
Ne mažiau svarbūs už maistą yra vanduo ir švara. Žiemą paukščiai turėtų turėti galimybę atsigerti šviežio, nekaršto vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Taip pat būtina reguliariai valyti lesyklas, šalinti maisto likučius ir paukščių išmatas, nes nešvariose lesyklose greitai plinta ligos, galinčios sunaikinti ištisas paukščių grupes.

