Šimtai tūkstančių europiečių liks be darbo: ekspertai skambina pavojaus varpais, pramonė griūva

Europos automobilių sektorius išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių savo istorijoje. Masiniai atleidimai, lėtėjantis elektromobilių pardavimų augimas ir greita Kinijos gamintojų ekspansija verčia permąstyti visą žemyno automobilių pramonės ateitį. Ekspertai įspėja: jei nebus imtasi ryžtingų sprendimų, pramonė gali pasiekti pavojingą „dugną“.

Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos (CLEPA) duomenimis, 2024 ir 2025 metais automobilių dalių tiekėjai Europoje paskelbė apie planuojamą rekordinių 104 tūkst. darbo vietų mažinimą. Tokios masto bangos dar nėra buvę per visą Europos automobilių pramonės istoriją, nors sektorius vis dar nėra atsigavęs po COVID-19 pandemijos ir vadinamosios puslaidininkių krizės.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad kalbame tik apie dalių ir komponentų sektorių. O juk pastaruoju metu dideli atleidimai vyko ir automobilių gamintojų gamyklose. Manau, realesni yra vertinimai, kad nuo 150 iki 200 tūkst. žmonių jau neteko darbo arba greitai jo neteks Europos automobilių sektoriuje. Tai prilygtų 10–15 didelių gamyklų uždarymui“, – sako Lenkijos automobilių pramonės asociacijos (PZPM) prezidentas Jakubas Faryś.

Palyginimui, per pastaruosius penkerius metus nė karto nepasitaikė, kad per metus automobilių dalių gamybos sektoriuje būtų sukurta daugiau nei 10 tūkst. naujų darbo vietų.

Europos automobilių pramonė „kraujuoja“ kaip niekad anksčiau

Financial Times duomenimis, dabartinis atleidimų mastas automobilių sektoriuje beveik dvigubai viršija „liesus“ pandemijos ir puslaidininkių krizės metus. CLEPA skaičiuoja, kad 2021–2022 m. dalių tiekėjai paskelbė apie 53 700 darbo vietų mažinimą Europos gamyklose. Tuo tarpu vien 2024 m. jau paskelbta apie 54 000 etatų mažinimą, o 2025 m. planai apima dar 50 000 darbo vietų.

Šiuo metu skaičiuojama, kad kas mėnesį europietiškame automobilių sektoriuje darbo netenka apie 4300 žmonių.

„Tai beprecedentė situacija – per pastaruosius dvejus metus paskelbta apie daugiau nei 100 tūkst. darbo vietų mažinimą. Mums nepavyksta sustabdyti šio kraujavimo“, – pripažįsta CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.

Kinijos automobiliai užlieja Europą: „drakonas kambaryje“

Pasak B. Kriegerio, vienas pagrindinių dabartinės krizės veiksnių – gerokai lėtesnis, nei prognozuota, elektromobilių paklausos augimas Europoje. Gamintojai buvo suplanavę daug didesnę elektrinių automobilių gamybą ir pardavimus, todėl dabar priversti koreguoti strategijas, o tai skaudžiai smogia dalių tiekėjams.

Kitas vis aiškiau matomas iššūkis – sparčiai auganti Kinijos automobilių gamintojų konkurencija. Kinų markės vis agresyviau skverbiasi į Europos rinką, siūlydamos ne tik žemesnę kainą, bet ir vis geresnę kokybę bei aukštą įrangos lygį. Interviu su Financial Times B. Kriegeris kinų automobilius pavadino „drakonu kambaryje“, kuris po truputį „suėda“ Europos automobilių pramonę.

Kinai ryja Europos rinkos dalį: dešimtys tūkstančių žmonių – be darbo

Nors šiuo metu Kinijos markių užimama dalis Europos rinkoje dar laikoma palyginti nedidele, ypač tokiose šalyse kaip Lenkija, kur nepavyko sukurti stiprių vietinių automobilių prekės ženklų, susidomėjimas kinų automobiliais auga itin sparčiai.

Lenkijos rinkos tyrimų instituto IBRM Samar duomenimis, pernai į Lenkijos kelius išvažiavo 49 161 naujas kiniškas automobilis. Palyginimui, 2024 m. tokių automobilių registruota 10 696, tad augimas siekia beveik 350 proc. Gruodį kas dešimtas naujas automobilis, parduotas Lenkijoje, jau buvo kiniškas.

„Klausimas tik tas, kaip greitai kinai pasieks savo tikslą – dviženklę rinkos dalį Europoje. Jei Kinijos gamintojai užims 10 proc. rinkos, o žiūrint į ekspansijos greitį tai atrodo labai realu, kalbame apie milijoną automobilių, kurie nebebus pagaminti ES. Paprasta matematika rodo, kad Europos pramonė nepagamins per 4 mln. padangų, 4 mln. sėdynių, 6–8 mln. stiklų. Tai neišvengiamai atsilieps dalių gamintojų ir galutinio produkto gamyklų užimtumui“, – teigia PZPM prezidentas J. Faryś.

Jo teigimu, šiuo metu lemiamą vaidmenį automobilių pramonės ateičiai Europoje turi dialogas tarp sektoriaus atstovų ir Europos Komisijos.

„Svarbu, kad EK suprastų: diskusija apie CO₂ emisijų mažinimą – su kuria iš esmės sutinkame – susijusi ne tik su pačiais emisijų tikslais, bet ir su tuo, kaip, išlaikant būtinybę mažinti CO₂, išgelbėti Europos automobilių pramonę ir užtikrinti naujų nulinės taršos technologijų plėtrą“, – pabrėžia jis.

Masiniai atleidimai: didieji pramonės žaidėjai traukia rankinį stabdį

Per pastaruosius dvejus metus apie darbo vietų mažinimą savo Europos padaliniuose paskelbė praktiškai visi didieji automobilių komponentų gamintojai: „Bosch“ (didžiausias automobilių komponentų gamintojas ES), „Continental“, „Forvia“, „Valeo“, „Schaeffler“, „ZF Group“.

Reikšmingas restruktūrizacijos programas, apimančias plačias darbuotojų atleidimo bangas, vykdo ir patys automobilių gamintojai. Šiuo metu didžiausius etatų mažinimo planus Europoje įgyvendina „Audi“, „Mercedes“, „Porsche“ ir „Volkswagen“.

2026 m. sausio 12 d. paaiškėjo, kad trečiosios pamainos darbo atsisako ir Lenkijoje veikianti „FCA Poland“ gamykla Tychuose, priklausanti „Stellantis“ koncernui. Čia numatoma atleisti daugiau kaip 740 darbuotojų. Šiame fabrike daugiausia gaminami „Alfa Romeo Junior“, „Jeep Avenger“ ir nedideliais kiekiais – „Fiat 600“ modeliai.