2026-ieji finansų pasaulyje žymi ramybės ir stabilumo paieškų laikotarpį. Po kelerių metų, kuriuos lydėjo aukšta infliacija ir staigus dirbtinio intelekto proveržis, vis daugiau žmonių atsisako greito praturtėjimo iliuzijų ir renkasi tvarius, ilgalaikius sprendimus. Dėmesys krypsta ne į riziką, o į aiškumą, planavimą ir finansinį saugumą.
Lietuvos bankų asociacijos duomenys patvirtina šią tendenciją. 2025 metais gyventojų finansinio raštingumo indeksas pakilo iki 46 balų iš 100 – tai aukščiausias rodiklis nuo 2019 metų. Šis augimas rodo, kad žmonės vis geriau supranta biudžeto planavimo, taupymo ir finansinės drausmės svarbą.
Kartu keičiasi ir požiūris į technologijas. Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, 2026 metais tampa nebe pramoga, o realiais kasdieniais pagalbininkais. Vis daugiau žmonių juos naudoja ne tik laisvalaikiui ar informacijos paieškai, bet ir asmeninių finansų planavimui, nors daugelis vis dar iki galo neįvertina šių įrankių potencialo.
Banko „Bigbank“ rinkodaros skyriaus vadovė Greta Songinienė pastebi, kad dirbtinis intelektas gali tapti savotišku asmeninių finansų konsultantu. Tinkamai suformuluotos užklausos leidžia greitai gauti individualizuotus biudžeto sudarymo, taupymo ar didesnių pirkinių planavimo sprendimus, pritaikytus konkrečiai situacijai ir Lietuvos ekonominiam kontekstui.
Vienas dažniausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų – asmeninių išlaidų analizė. Įvedus savo pajamas, pagrindines išlaidas ir taupymo tikslus, dirbtinis intelektas gali padėti sudaryti realistišką biudžetą, pasiūlyti, kuriose srityse išlaidas galima sumažinti nepatiriant didelio diskomforto, ir suplanuoti kelių mėnesių veiksmų planą. Tai leidžia į finansus pažvelgti struktūruotai ir be emocijų.
Dirbtinis intelektas taip pat naudingas planuojant didesnius pirkinius, pavyzdžiui, automobilį ar būstą. Jis gali apskaičiuoti, kiek reikėtų atidėti kas savaitę ar mėnesį, įvertinti infliacijos poveikį ir pasiūlyti, kur laikyti pinigus, kad jie neprarastų vertės, bet išliktų saugūs ir lengvai pasiekiami. Toks planavimas padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir finansinio nestabilumo.
Vis dėlto vien plano nepakanka. Norint jo laikytis, svarbu automatizuoti procesus ir sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę. Pasak G. Songinienės, viena veiksmingiausių strategijų išlieka automatiniai pervedimai į taupomąją ar investicinę sąskaitą tą pačią dieną, kai gaunamas atlyginimas. Net ir nedidelės, bet reguliariai atidedamos sumos ilgainiui sukuria apčiuopiamą finansinį rezervą.
Kasdieniam biudžeto stebėjimui vis dažniau naudojamos išmaniosios programėlės. Vienos jų padeda iš anksto paskirstyti pajamas konkretiems tikslams, kitos – aiškiai ir paprastai analizuoja jau patirtas išlaidas. Taip pat atsiranda įrankių, kurie palengvina bendrų išlaidų dalijimąsi su draugais ar šeima, ir programų, padedančių greičiau susigaudyti mokesčių ar finansinių pokyčių informacijoje Lietuvoje.
Svarbus finansinio sąmoningumo aspektas – supratimas, kad pinigai neturėtų „miegoti“ einamojoje sąskaitoje. Nors infliacija sumažėjusi, ji vis dar ilgainiui mažina neinvestuotų lėšų vertę. Todėl vis daugiau žmonių domisi indėliais, obligacijomis, pasauliniais investiciniais fondais ir kitomis priemonėmis, leidžiančiomis pinigams dirbti net tada, kai patys ilsimės.
Galiausiai specialistai pabrėžia, kad tikroji finansinė ramybė nėra siejama su didelėmis sumomis sąskaitose. Ji atsiranda tada, kai žmogus žino, jog netikėtos išlaidos nesugriaus jo kasdienio gyvenimo. Dėl to nuoseklus finansinės „pagalvės“ kaupimas ir aiškus veiksmų planas tampa svarbiausiu 2026 metų finansiniu tikslu daugeliui Lietuvos gyventojų.
