Naujųjų metų pradžią įprastai siejame su pažadais sau – nuo didesnio fizinio aktyvumo ir sveikesnės mitybos iki naujos kalbos mokymosi. Vis dėlto vis daugiau žmonių atsisako tokio modelio.
Vietoje ambicingų rezoliucijų, kurios dažnai subliūkšta jau pirmosiomis metų savaitėmis, renkamasi nuoseklūs kasdieniai pokyčiai ir didesnis dėmesys tam, kaip iš tikrųjų jaučiamasi. Psichologai pastebi, kad toks požiūris ne tik mažina vidinį spaudimą, bet ir leidžia pokyčius įgyvendinti tvariau – be kaltės, gėdos ar nusivylimo savimi jausmo.
„Mes niekada nepradedame gyvenimo nuo balto lapo – nepriklausomai nuo datos kalendoriuje, mes visada tęsiame savo gyvenimą. Dėl to naujametiniai pažadai dažnai tampa ne įkvėpimu, o papildomu spaudimu sau, ypač kai jie būna per dideli ar neatliepia realaus žmogaus gyvenimo konteksto“, – sako medicinos psichologė Milda Vaznevičienė.
Kodėl pažadai sau dažnai neveikia?
Pasak psichologės, naujametiniai pažadai patys savaime nėra nei geri, nei blogi – problema prasideda tada, kai jie tampa pernelyg ambicingi, abstraktūs ir menkai susiję su realiu žmogaus gyvenimu. Metų pradžioje dažnai keliami universalūs tikslai, neatsižvelgiant į individualią situaciją, sveikatos būklę, turimus įgūdžius ar kasdienį ritmą. Dėl to tokie tikslai greitai tampa sunkiai įgyvendinami ir ima kelti vidinę įtampą.
„Dažnas žmogus kasmet kartoja tą patį scenarijų – išsikelia tikslą, kurį nuoširdžiai bando įgyvendinti, tačiau po kurio laiko susiduria su nesėkme. Natūralu, kad ilgainiui atsiranda nuovargis nuo pačios rezoliucijų idėjos, o procesas tampa emociškai skausmingas. Tokiose situacijose dažnai kyla kaltės ir gėdos jausmas, stiprėja savikritika, atsiranda minčių apie savo negebėjimą pasikeisti“, – aiškina specialistė.
Šis uždaras ratas ilgainiui veikia ne tik motyvaciją, bet ir elgesį. Nusivylimas savimi skatina atidėliojimą, perfekcionizmą, o kartais – ir visišką atsitraukimą nuo bet kokių pokyčių. Pasak psichologės, problema slypi ne žmoguje, o tame, kaip dažnai pokyčiai suvokiami – kaip vienkartinis sprendimas nuo simbolinės datos, o ne kaip procesas, natūraliai įsiliejantis į kasdienybę.
Kartu, anot specialistės, vis daugiau žmonių pradeda tai suprasti. Augantis sąmoningumas skatina atsisakyti minties, kad keistis galima tik nuo pirmadienio, sausio 1-osios ar kitos „ypatingos“ dienos. Vietoje to vis dažniau priimamas paprastesnis, bet tvaresnis požiūris: jei norisi gyventi sveikiau ar keisti įpročius, pirmą žingsnį galima žengti bet kurią dieną – be didelių pažadų ir be papildomo spaudimo sau.
Maži žingsniai ir savistaba
Psichologiškai tvaresni pokyčiai dažniausiai prasideda ne nuo didelių sprendimų, o nuo mažų, kasdien įgyvendinamų veiksmų. Nors ambicingi tikslai gali trumpam įkvėpti, jie kartu kelia ir didelį spaudimą, reikalauja daug pastangų bei valios. Tuo tarpu nuoseklūs, aiškūs ir realistiški žingsniai sukelia mažiau vidinio pasipriešinimo ir lengviau įsilieja į kasdienybę.
Svarbu, kad tiek pats tikslas, tiek kelias link jo būtų asmeniškai prasmingi. Psichologė pabrėžia, jog pokyčiai veikia tuomet, kai jie atliepia konkretaus žmogaus gyvenimo kontekstą – jo galimybes, sveikatos būklę, turimą laiką ir aplinką. Net ir labai paprasti sprendimai, pavyzdžiui, kasdienis trumpas pasivaikščiojimas ar sąmoningesnis poilsis, gali tapti reikšmingi, jei jie padeda patirti sėkmės pojūtį.
„Kai pirmieji žingsniai kelia malonius jausmus ir leidžia patirti, kad man sekasi, mūsų smegenys tai užfiksuoja. Tuomet natūraliai auga vidinė motyvacija ir noras tęsti“, – aiškina M. Vaznevičienė. Būtent todėl pokyčiai, grindžiami nuoseklumu, dažniau tampa ilgalaike rutina, o ne trumpu entuziazmo protrūkiu.
Svarbią vietą šiame procese užima ir savistaba – gebėjimas pastebėti, kaip kasdieniai pasirinkimai veikia savijautą. Pasak psichologės, dažnai žmonės gyvena intensyviu tempu ir net nesusimąsto, kiek iš tikrųjų juda, kaip miega ar kiek ilsisi. Objektyvesnis žvilgsnis leidžia geriau suprasti priežasties ir pasekmės ryšius: kaip miego trukmė susijusi su energija dieną, kaip stresas veikia kūną ar kodėl tam tikru laikotarpiu jaučiamas didesnis nuovargis.
Čia vis dažniau pasitelkiamos ir technologijos – ne kaip kontrolės priemonė, o kaip būdas pastebėti mažus, bet svarbius kasdienius signalus. Išmanieji įrenginiai leidžia stebėti miego, judėjimo ar širdies ritmo pokyčius ir matyti bendras tendencijas, o ne vertinti vienos dienos ar vieno rezultato.
„Žmonės vis rečiau ieško technologijų, kurios lieptų „siekti daugiau“. Jie nori suprasti, kaip jaučiasi kasdien ir ką gali keisti palaipsniui. Išmanusis laikrodis gali tapti tyliu palydovu, padedančiu pastebėti nuovargį, miego trūkumą ar per mažą judėjimą dar prieš atsirandant rimtesniems signalams“, – sako produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Pasak jos, tokie įrenginiai kaip šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai padeda stebėti miego fazes, širdies ritmo pokyčius, aktyvumo dinamiką ir leidžia žmogui priimti labiau pagrįstus sprendimus kasdienybėje – suprasti, kada verta pailsėti, o kada būti aktyvesniam, nesukuriant papildomo spaudimo sau.
Balanso atradimas kasdienybėje
Psichologė Milda Vaznevičienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinio žmogaus savijautą veikia ne tik fizinis aktyvumas ar miego kokybė, bet ir nuolatinė sensorinė apkrova. Eismas, atviro tipo biurai, foninis triukšmas namuose ar nuolatinis informacijos srautas dažnai tampa nepastebimu streso šaltiniu. Dėl to vis daugiau žmonių ieško ne ilgo atsijungimo nuo technologijų, o trumpų, bet nuoseklių pauzių dienos metu.
„Mūsų nervų sistema negali būti nuolat vienodai aktyvi. Trumpos pauzės – kelios minutės tylos, raminanti muzika ar sąmoningas atsitraukimas – padeda sureguliuoti įtampą ir greičiau atgauti balansą. Ilgalaikį poveikį savijautai dažnai lemia ne radikalūs sprendimai, o kasdieniai pasirinkimai, leidžiantys kūnui ir protui trumpam „persikrauti“, – sako M. Vaznevičienė.
Tokiose situacijose vis dažniau pasitelkiamos ir triukšmo mažinimo technologijos, leidžiančios susikurti ramesnes akimirkas net intensyvios kasdienybės metu. Ausinės su aktyviu triukšmo slopinimu padeda sumažinti foninius dirgiklius ir sąmoningai pasirinkti, kada norisi susitelkti, o kada – tiesiog pabūti tyloje.
Pasak U. Eidžiūnaitės, tokios ausinės vis dažniau naudojamos ne tik kelionėse ar darbe, bet ir kasdienėms mikro pauzėms – klausantis muzikos, atliekant kvėpavimo pratimus ar siekiant trumpam atsitraukti nuo aplinkos triukšmo. Maži kasdieniai veiksmai padeda palaikyti emocinį balansą ir papildo nuoseklius sveikatos įpročius.
