„Aš esu labai laimingas žmogus“, – taip savo pasakojimą pradeda aviacijos technikas Mindaugas Lisauskas. Jis laimingas, nes įgyvendino vaikystės svajonę tapti aviacijos mechaniku ir šiandien dirba pasaulinio lygio orlaivių techninės priežiūros įmonėje. Tačiau kelias iki šio tikslo nebuvo nei trumpas, nei tradicinis, ir būtent todėl Mindaugo istorija tampa įkvepiančiu pavyzdžiu tiems, kurie galvoja, kad aviacija – „ne jiems“.
Aviacija Mindaugą traukė nuo pat vaikystės – jį žavėjo filmai apie lėktuvus, tėčio klijuojami modeliai, o vėliau – kartu su kiemo draugais taisomi ir modifikuojami motociklai bei automobiliai. Visa tai užaugino meilę mechanikai, technikai ir inžinerijai.
Vis dėlto aviacijos mechaniko studijų jis nepradėjo – po mokyklos įstojo tik į mokamą vietą, todėl svajonės teko atsisakyti. Baigęs ekonomikos studijas, Mindaugas beveik dvidešimt metų dirbo versle, iš kurių penkiolika praleido viename didžiausių vaistinių tinklų, kur ėjo regiono vadovo pareigas.
Tačiau sena meilė aviacijai niekur nedingo. Sulaukęs 38-erių, Mindaugas suprato: jeigu tikrai to nori, dabar yra pats metas. Neturėdamas jokio aviacinio išsilavinimo, jis pradėjo domėtis, kaip galima patekti į aviacijos techninės priežiūros sritį – ieškojo informacijos, skaitė, aiškinosi, kokie keliai į ją veda.
„Tuomet supratau itin svarbią tiesą: nesvarbu, kokį išsilavinimą turi ar kokioje srityje anksčiau dirbai, aviacija turi aiškias taisykles, vienodus reikalavimus ir atviras duris tiems, kurie pasiryžę mokytis. Pagrindinis veiksnys yra noras – be jo nebus nieko“, – sako jis.
Aviacijos mokslai – ne tik „tiksliukams“
Pasak Mindaugo, aviacijos mechaniko profesija skirta ne vien „tiksliukams“ ar išskirtinių gebėjimų žmonėms. Skirtumas tarp žmonių, jo nuomone, slypi ne gabumuose, o tame, kaip greitai jie sugeba išmokti naujų dalykų. Tačiau nėra disciplinos ar srities, kurios negalėtų įvaldyti motyvuotas žmogus.
„Kelias į aviacijos techniko profesiją reikalauja daug mokymosi ir pastangų. Pirmiausia vyksta baziniai mokymai, savarankiškas darbas, egzaminai, vėliau – konkrečių orlaivių tipų studijos, kai lėktuvas išnarstomas „nuo nosies iki uodegos“. Būtent čia ir prasideda tikrasis aviacijos žavesys: visas paveikslas pradeda dėliotis į savo vietas“, – pasakoja Mindaugas.
Vienas svarbiausių aspektų, kurį specialistas akcentuoja būsimiems mechanikams, – nuolatinis mokymasis. Universitetas, pasak jo, išmoko ne pačios profesijos, o mokytis. Aviacijoje tai tampa kasdienybe: licencijos įgijimas, jos papildymas naujais orlaivių tipais, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.
„Kuo daugiau mokausi, tuo labiau suprantu, kiek dar daug nežinau“, – pripažįsta jis ir priduria, kad būtent ši nuolatinio tobulėjimo galimybė jam teikia didžiausią džiaugsmą.
Mokymai, praktika ir atviros durys į aviaciją
Ne mažiau svarbi ir praktika. Norint įgyti orlaivių techninės priežiūros inžinieriaus licenciją, būtina ne vienerius metus dirbti šioje srityje, dažniausiai pradedant nuo mechaniko pareigų. Tačiau čia, Mindaugo teigimu, slypi gera žinia: įsidarbinti galima bet kada, jei tik yra noro.
Daugumą mokymų finansuoja darbdaviai – investuoti reikia ne pinigus, o laiką, pastangas ir, svarbiausia, turėti motyvacijos. Šiandien Mindaugas, dirbdamas įmonėje, kuri teikia orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas komercinės aviacijos klientams visame pasaulyje, didžiuojasi galimybe rinktis – dirbti skirtingose šalyse ir miestuose, keisti aplinką, nuolat augti profesiškai.
Vis dėlto svarbiausia žinutė, kurią jis perduoda jaunimui ir karjeros pokyčių ieškantiems žmonėms, yra paprasta: „Aviacijos pasaulis platus kaip dangus, ir durys į jį atvertos visiems.“
Jo patarimas svarstantiems apie aviacijos mechaniko kelią – nebijoti, klausti, kalbėtis, domėtis ir, svarbiausia, sąžiningai atsakyti sau į klausimą: ar aš to noriu? Jei atsakymas „taip“, visa kita – tik laiko ir pastangų klausimas.
