Didžioji Britanija ketina imtis griežtesnių veiksmų, siekdama geriau apsaugoti vaikus internete. Vienas svarstomų variantų – visiškas socialinės žiniasklaidos prieigos uždraudimas nepilnamečiams, sekant Australijos pavyzdžiu.
Be to, numatoma peržiūrėti mokyklose galiojančias taisykles dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, griežtinant jų kontrolę. Tokias svarstomas priemones pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi oficialiais šaltiniais.
Technologijų ministrė Liz Kendall pabrėžė, kad dabartiniai įstatymai, susiję su vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje, niekada nebuvo laikomi galutiniu sprendimu.
„Todėl esu pasirengusi imtis tolesnių priemonių“, – teigė ji.
Vyriausybė jau planuoja deleguoti pareigūnus į Australiją, pirmąją pasaulio šalį, kuri 2024 metų pabaigoje priėmė sprendimą visiškai uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų vaikams.
Britų politikai tikisi iš arčiau susipažinti su ten taikomu teisiniu modeliu ir praktiniais iššūkiais, su kuriais susiduria australų institucijos įgyvendindamos šį draudimą.
Reakcija į visuomenės susirūpinimą
Tokie veiksmai yra atsakas į vis didesnį visuomenės nerimą dėl vaikų gerovės skaitmeninėje erdvėje. Daugelis ekspertų ir tėvų reiškia susirūpinimą dėl to, kiek laiko vaikai praleidžia internete, ypač socialiniuose tinkluose, ir kaip tai veikia jų psichinę sveikatą, savivertę, emocinį stabilumą ir miego kokybę.
Tyrimai rodo vis glaudesnį ryšį tarp per ilgo laiko socialinėse platformose ir vaikų bei paauglių patiriamų psichologinių problemų, nuo padidėjusios depresijos rizikos iki nerimo sutrikimų ir priklausomybės nuo patiktukų bei ekranų.
Šiuo klausimu Didžioji Britanija nėra vienintelė. Praėjusią savaitę Danijos vyriausybė paskelbė planus apriboti prieigą prie socialinių tinklų vaikams iki 15 metų.
Tai ženklas, kad Europos šalys vis rimčiau žiūri į vaikų saugumo internete problemą ir yra pasirengusios diegti radikalius pokyčius.
Europos Komisijos dėmesio centre
Kol nacionalinės vyriausybės svarsto konkrečias priemones, Europos Sąjungoje taip pat stiprėja spaudimas socialinių tinklų platformoms. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad pradės vertinimą, ar tokios platformos kaip „YouTube“ ir „Snapchat“ atitinka Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) nuostatas, ypač susijusias su nepilnamečių apsauga.
DSA numato griežtas atsakomybės ribas technologijų milžinams, įpareigodamas juos imtis aktyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam ir žalą darančiam turiniui, taip pat reikalauja didesnio skaidrumo algoritmų veikime ir duomenų valdyme.
Dabar ypatingas dėmesys skiriamas tam, ar šios platformos užtikrina vaikų teises, riboja priklausomybę skatinantį turinį ir neleidžia neleistinam reklaminiam turiniui pasiekti nepilnamečius.
Nematomas ekranų pavojus
Vis daugiau psichologų ir vaikų raidos ekspertų teigia, kad dabartinė situacija tampa nevaldoma: vaikai auga su išmaniaisiais įrenginiais nuo ankstyviausių metų, jų dėmesio trukmė trumpėja, o emocinė branda vėluoja.
Auga karta, kuri mokosi realaus pasaulio per filtruotą, algoritmų formuojamą skaitmeninę realybę. Draudimas socialiniams tinklams – tai tik vienas iš galimų atsakų į šią krizę. Jo kritikai teigia, kad toks sprendimas gali būti sunkiai įgyvendinamas praktikoje ir skatinti nelegalų naudojimąsi ar dar didesnį susidomėjimą uždraustu turiniu.
Tačiau jo šalininkai atkerta, jog šiuo metu svarbiausia yra aiški žinutė – vaikų psichinė sveikata ir saugumas yra svarbesni už technologijų patogumus.
Didžiosios Britanijos sprendimas gali tapti precedentu visai Europai. Jei šalis pasirinks Australijos kelią, tai bus signalas kitoms valstybėms, kad vaikai neturi būti palikti vieni susidoroti su interneto grėsmėmis. Vis dažniau girdima pozicija, kad reikia ne tik edukacijos, bet ir realių, aiškiai įgyvendinamų apribojimų.
Kaip šie sprendimai atrodys praktikoje – dar anksti spręsti. Tačiau akivaizdu, kad skaitmeninio pasaulio ribos vaikų gyvenime tampa vienu svarbiausių XXI a. politinių ir socialinių iššūkių.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
