Dėl Donaldo Trumpo grasinimų Grenlandijai NATO susiduria su didžiausia krize savo istorijoje ir laikas „meilikauti“ JAV lyderiui baigėsi, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas.
„Tai ne tik NATO krizė – tai visos transatlantinės bendruomenės krizė ir iššūkis pasaulio tvarkai, kokią mes pažįstame nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – duodamas interviu Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo jis.
„Ant kortos stovi tiek NATO, tiek pasaulio tvarkos ateitis.“
A. Rasmussenas – buvęs Danijos ministras pirmininkas, NATO vadovavęs nuo 2009 iki 2014 m., – paragino dabartinį aljanso vadovą Marką Rutte ir kitus Europos lyderius imtis griežtesnės pozicijos naujų muitų įvesti grasinančio JAV prezidento atžvilgiu.
„Turime pakeisti strategiją ir padaryti išvadą, kad vienintelis dalykas, kurį Trumpas gerbia, yra jėga, stiprybė ir vienybė“, – sakė A. Rasmussenas.
„Būtent tai Europa ir turėtų parodyti. Laikas meilikauti baigėsi. Gana.“
Šie A. Rasmusseno komentarai pasigirdo tuo metu, kai Europos lyderiai, įskaitant M. Rutte, ruošiasi Davose susitikti su D. Trumpu, kad pabandytų jį perkalbėti.
A. Rasmusseno teigimu, dabartinė NATO ištikusi krizė vis dar gali būti „išspręsta“, o aljanso galia Arkties regione gali dar labiau sustiprėti.
Tačiau, anot jo, D. Trumpo veiksmai jau sukėlė „psichologinį lūžį“ tarp Vašingtono ir jo ilgalaikių Europos sąjungininkų, o tai pasitarnavo Rusijai ir Kinijai.
„Tai nauja situacija, kuri skiriasi nuo visų kitų nesutarimų, kuriuos matėme NATO istorijoje“, – sakė jis.
„Jei Trumpas užpultų Grenlandiją ir imtųsi karinių veiksmų prieš ją, tai faktiškai reikštų NATO galą.“
Atitraukia dėmesį nuo Ukrainos
72-ejų A. Rasmussenas sakė, kad Grenlandijos klausimas D. Trumpui tapo „masinio dėmesio nukreipimo ginklu“, padėjusiu atitraukti dėmesį nuo Rusijos karo Ukrainoje.
„Dabar visi kalba apie Grenlandiją, kuri nėra reali grėsmė Šiaurės Atlanto saugumui“, – tvirtino jis.
„Tikroji grėsmė – Rusijos puolimas prieš Ukrainą ir dėmesio nuo šios realios grėsmės nukreipti nederėtų.“
Buvęs Danijos ministras pirmininkas, šaliai vadovavęs nuo 2001 iki 2009 m., sakė, kad dabar su Jungtinėmis Valstijomis reikia užmegzti „konstruktyvų dialogą“ dėl Grenlandijos.
Jo teigimu, Kopenhaga ir Vašingtonas galėtų atnaujinti 1951 m. susitarimą dėl kariuomenės dislokavimo Grenlandijoje, atverti teritoriją JAV įmonėms, kad šios joje galėtų išgauti mineralus, ir susitarti neleisti į ją ateiti Rusijai ir Kinijai.
Tačiau esminiu klausimu dėl teritorijos perdavimo D. Trumpui kompromiso būti negali.
„Mes galime patenkinti visus jo pageidavimus, išskyrus vieną“, – sakė A. Rasmussenas.
„Grenlandija nėra parduodama, ir kaip nekilnojamojo turto ekspertas jis turėtų žinoti, kad jei turtas nėra parduodamas, jo įsigyti negalima.“
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
