Pastaruoju metu pensijų kaupimas Lietuvoje sulaukia vis daugiau gyventojų dėmesio. Visgi net ir vis augant informacijos srautui, nemažai žmonių vis dar nežino, kas nutinka jų sukauptomis lėšomis po mirties.
Ką reiškia skirtingos pensijų sistemos, ar įmanoma paveldėti sukauptas sumas, o gal viskas tiesiog „nugula“ į valstybės biudžetą? Atsakymai priklauso nuo kelių esminių faktorių. Vienas svarbiausias jų, ar žmogus buvo sulaukęs pensinio amžiaus?
Valstybinio socialinio draudimo sistema,arba paprasčiau – „Sodra“, veikia pagal einamojo finansavimo principą. Tai reiškia, kad šiandien dirbantieji savo įmokomis finansuoja dabartinių pensininkų pensijas, o patys sulaukę pensijos gaus išmokas iš tuometinių dirbančiųjų.
Kitaip tariant, „Sodros“ įmokos nėra laikomos asmens individualiu turtu, o veikia kaip solidarumo principu grindžiama sistema.
Dirbantis žmogus kas mėnesį sumoka 8,72 proc. nuo savo atlyginimo pensijų socialiniam draudimui. Pavyzdžiui, uždirbant vidutinį atlyginimą (apie 2415,7 Eur), tai sudaro apie 211 Eur per mėnesį. Per metus – daugiau nei 2500 Eur, o per 30 metų – net 76 tūkst. eurų.
Tačiau jei žmogus nesulaukia pensinio amžiaus ar miršta netrukus po pensijos pradžios, šie pinigai paveldimi nėra, jie lieka sistemoje ir finansuoja kitų pensijas. „Sodros“ atstovai aiškina, kad gyventojai nekaupia pinigų, jie kaupia stažą ir vadinamuosius apskaitos vienetus, kurie lemia būsimos pensijos dydį.
Mirus žmogui, kuriam jau buvo paskirta pensija, neišmokėta pensijos suma už mirties mėnesį gali būti išmokama asmeniui, kuris jį laidojo. Taip pat, jei yra sutuoktinis ar sutuoktinė, jie gali gauti našlių pensiją. Tačiau šios išmokos yra vienkartinės arba simbolinės – paveldėti visos įmokų sumos artimieji negali.
II pakopa: ar galima paveldėti sukauptus tūkstančius?
Kitaip nei „Sodroje“, II pakopos pensijų kaupime žmogus iš tiesų kaupia individualų turtą – kiekvieną mėnesį nuo jo atlyginimo atskaičiuojama 3 proc. suma, o valstybė dar prideda skatinamąją dalį, apie 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo.
Tie patys 2415,7 Eur „į rankas“ reiškia apie 73 Eur mėnesinę įmoką – per metus apie 876 Eur, per 30 metų – per 26 tūkst. Eur.
Šios lėšos investuojamos, o sukaupta suma priklauso nuo rinkos svyravimų, palūkanų bei pasirinkto pensijų fondo. Svarbiausia yra tai, kad sukaupti pinigai priklauso konkrečiam žmogui, ir mirties atveju jie gali būti paveldėti.
Jei kaupėjas miršta dar nesulaukęs pensijos, visa sukaupta suma, įskaitant investicinį prieaugį ir valstybės įmokas, atitenka paveldėtojams pagal testamentą arba įstatymą. Paveldėjimo tvarka įprasta – paveldėtojai turi per 3 mėnesius kreiptis į notarą, o po paveldėjimo teisės įforminimo fondas pinigus išmoka per savaitę.
Kaip pasirinktas anuitetas keičia situaciją?
Pasiekus pensinį amžių, II pakopos dalyvis privalo pasirinkti pensijų išmokos būdą, vadinamąjį anuitetą. Tai reiškia, kad sukauptas turtas konvertuojamas į reguliarias išmokas visam likusiam gyvenimui.
Egzistuoja trys anuiteto rūšys:
- Paprastas anuitetas – be paveldėjimo, didesnė mėnesinė išmoka.
- Anuitetas su garantuotu laikotarpiu – jei žmogus miršta per nustatytą laikotarpį (pvz., 5 ar 10 metų), likusi suma paveldima.
- Atidėtas anuitetas – leidžia dalį sumos palikti kaip paveldimą iki anuiteto pradžios.
Taigi, tik pasirinkus paprastą anuitetą, paveldėjimo galimybė prarandama – žmogus gauna didesnes išmokas, bet po jo mirties viskas lieka sistemoje. Šis sprendimas dažnai priimamas dėl finansinių sumetimų, tačiau svarbu žinoti, kad tai reiškia, jog artimieji šių lėšų negaus.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kiekvieną ketvirtį fiksuojama per tūkstantį paveldėjimo atvejų. Pavyzdžiui, paskutinį ketvirtį išmokėta paveldėtoji suma siekė apie 7 mln. eurų.
Tai rodo, kad II pakopos kaupimas iš tiesų veikia kaip asmeninis turtas, kuris gali būti perduotas artimiesiems. Tiesa, tam būtina laikytis visų paveldėjimo formalumų, laiku kreiptis į notarą ir pateikti reikiamus dokumentus.
Pensijų sistema Lietuvoje turi dvi skirtingas puses. „Sodros“ sistema – solidarumo pagrindu, be paveldėjimo, o II pakopa – individualaus kaupimo, su galimybe palikti paveldėtojams. Norint išvengti netikėtumų, svarbu domėtis, suprasti skirtumus ir planuoti ne tik savo, bet ir artimųjų finansinę ateitį.
