Bruselio kopūstai daugeliui iki šiol primena priverstinius mokyklos pietus, kai ant lėkštės garuodavo ne itin patraukliai atrodantys žali gumuliukai. Tačiau šiandien ši daržovė į virtuvę sugrįžta visai kitu amplua – kaip vienas naudingiausių žiemos sezono produktų, padedantis ir išlaikyti dailesnes kūno linijas, ir sustiprinti imunitetą.
Žiemą, kai šviežių vietinių daržovių pasirinkimas sumažėja, o organizmui reikia daugiau vitaminų ir energijos, bruselio kopūstai tampa tikra pagalba. Tinkamai paruošti jie būna ne tik naudingi, bet ir iš tiesų skanūs – su subtiliu riešutų poskoniu, visiškai nesutampančiu su daugeliui pažįstamais „mokyklinio“ garnyro prisiminimais.
Geriausias metas bruselio kopūstams – šaltasis sezonas, nuo gruodžio iki vasario. Būtent tada ši daržovė būna aromatingiausia, sultingiausia ir maistingiausia, todėl verta dažniau įtraukti ją į kasdienį žiemos valgiaraštį.
Kodėl bruselio kopūstai tokie naudingi?
Bruselio kopūstai yra mažai kaloringi – maždaug 40 kcal 100 g. Tai reiškia, kad jie puikiai tinka tiems, kurie siekia išlaikyti ar sumažinti kūno svorį, nepakenkdami maistinės vertės balansui. Dėl nedidelio kaloringumo ir didelio maistinių medžiagų kiekio ši daržovė gali būti puikus garnyras ar pagrindinis lengvos vakarienės ingredientas.
Šiuose kopūstuose gausu skaidulų. Jos suteikia ilgesnį sotumo jausmą, padeda išvengti persivalgymo, gerina žarnyno veiklą ir mažina pilvo pūtimą – problemą, kuri žiemą dažnai paaštrėja dėl sėslesnio gyvenimo būdo ir sunkesnio, riebesnio maisto.
Bruselio kopūstai yra vertingas vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Juose randama:
- vitamino C – jis padeda organizmui kovoti su virusais, palaiko imuninę sistemą ir skatina kolageno gamybą, svarbią odai, kraujagyslėms ir sąnariams;
- vitamino K – būtinas normaliai kraujo krešėjimo funkcijai ir kaulų stiprumui;
- folio rūgšties – svarbios kraujodarai ir nervų sistemai;
- antioksidantų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą ir palankiai veikia širdies bei kraujagyslių sistemą.

Ypatingo dėmesio nusipelno sieros turinčios medžiagos – gliukozinolatai. Jie skatina kepenų detoksikacijos fermentų veiklą ir padeda organizmui efektyviau pašalinti žalingas medžiagas. Dėl šių savybių bruselio kopūstai dažnai minimi kaip viena iš daržovių, palaikančių natūralų organizmo valymosi procesą.
Reguliarus kryžmažiedžių daržovių, tarp jų ir bruselio kopūstų, vartojimas siejamas su mažesne lėtinių uždegiminių procesų ir tam tikrų ligų rizika. Nors ši daržovė nėra „stebuklingas vaistas“, ji yra svarbi subalansuotos ir sveikos mitybos dalis.
Kaip paruošti, kad būtų ir skanu, ir naudinga?
Norint gauti kuo daugiau naudos, svarbu bruselio kopūstų nepervirti. Per ilgai kaitinami jie praranda dalį vitaminų, o skonis tampa kartokas ir nemalonus – būtent tokį daug kas prisimena iš vaikystės.
Geriausia rinktis šiuos gaminimo būdus:
- trumpas garinimas – išsaugoma daugiausia maistinių medžiagų ir natūralus skonis;
- lengvas troškinimas – tinka derinti su kitomis daržovėmis ar ankštiniais augalais;
- kepimas orkaitėje – esant aukštesnei temperatūrai kopūstai lengvai karamelizuojasi ir įgauna švelnų riešutinį skonį.
Bruselio kopūstai puikiai dera su alyvuogių aliejumi, česnaku, riešutais, sėklomis, tarkuotu kietuoju sūriu ir citrinų sultimis. Tokie deriniai ne tik sustiprina skonį, bet ir papildo patiekalą sveikaisiais riebalais bei papildomais antioksidantais.
Įtraukiant šią daržovę į žiemos mitybą 2–3 kartus per savaitę, galima paprastai ir nebrangiai sustiprinti organizmą: pagerinti virškinimą, palaikyti imunitetą, sumažinti sunkumo jausmą po valgio ir prisidėti prie sveikesnių kūno formų išlaikymo.

