Dirbtinis intelektas (DI) keičia ne tik darbo rinką, bet ir tai, kaip universitetai formuoja studijų turinį, o studentai – kaip suvokia savo vaidmenį būsimose profesijose.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (VU MIF) studijų metu vis daugiau dėmesio skiriama gebėjimui suprasti, kurti ir kritiškai vertinti DI sprendimus.
Šis pokytis sutampa su informacinių technologijų (IT) sektoriaus kaita: mažėja darbo pasiūlymų pradedantiesiems, lėtėja atlyginimų augimas, traukiasi rutininių programavimo užduočių paklausa, tačiau aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis išlieka stabilus.
VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė Olga Kurasova pabrėžia, kad technologijų raida nuolat transformuoja profesijas:
„Programuotojams reikalingos kompetencijos keitėsi ir prieš dešimtmetį, keičiasi ir dabar. Šiandien darbdaviai tikisi ne tik tradicinių programavimo įgūdžių, bet ir gebėjimo efektyviai pasitelkti DI.“
Greitis, įžvalgos ir vis daugiau klausimų
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, įmonių, naudojančių DI technologijas, dalis Lietuvoje 2021–2025 m. smarkiai išaugo – nuo 4,5 iki 21,3 procento. Tai keičia ne tik IT sektorių, bet ir visą ekonomiką.
Su didžiųjų duomenų saugyklomis, klientų elgesio prognozėmis ir DI sprendimais dirbančios tarptautinės įmonės „Exacaster“ bendraįkūrėjas, VU MIF absolventas Egidijus Pilypas pastebi, kad DI perima dalį anksčiau pradedantiesiems patikėtų užduočių:
„Užduotys, kurias anksčiau duodavome praktikantams ar asistentams – surasti informaciją, surinkti duomenis, susisteminti šaltinius, paruošti pirmines įžvalgas – dabar dažnai padaromos viena tikslia užklausa DI agentui.“
Pasak jo, kartu kyla ir kartelė pradedantiesiems specialistams – nepakanka vien surasti informaciją, ją reikia gebėti greitai paversti sprendimais, išvadomis ir gerai suformuluotais klausimais.
„Anksčiau vienas rinkos tyrimas užtrukdavo savaites ar mėnesius, o šiandien per dieną galima atlikti kelias gilias analizes. Be to, vienas atsakytas klausimas beveik visada sukuria dar penkis naujus.“
Iššūkis virsta galimybe
Nors mažėjantis pradinio lygio IT pozicijų skaičius ir augantys darbdavių lūkesčiai kelia iššūkių, prof. O. Kurasovos vertinimu, studentai į tai žvelgia kaip į galimybę išsiskirti:
„Vien diplomo nebeužtenka – vis svarbesni tampa aiškūs interesai, specializacija ir praktinė patirtis. Tai skatina sąmoningesnius karjeros pasirinkimus ir didesnę motyvaciją investuoti į savo profesinį pasirengimą.“
VU MIF siekia, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis esamomis technologijomis, bet ir kurti naujas – tas, kurios formuos ateities IT rinką. Atsižvelgiant į technologines ir darbo rinkos tendencijas, atnaujinamos Duomenų mokslo ir Informacinių sistemų inžinerijos studijų programos, o DI ir duomenų analitikos metodai nuosekliai integruojami ir į Informatikos, Informacinių technologijų bei kitas programas.
Pasak mokslininkės, universitetinių studijų tikslas nėra rengti specialistus vien šiandienos rinkos poreikiams:
„Dabartiniai studentai kurs sprendimus po dešimtmečių, todėl esminis aukštojo mokslo uždavinys – ugdyti fundamentalius gebėjimus, leidžiančius prisitaikyti prie nuolat kintančios technologinės aplinkos.“
DI raštingumas – naujasis standartas
E. Pilypo teigimu, šiandien versle labiausiai trūksta žmonių, kurie gilią patirtį savo srityje gebėtų sujungti su DI:
„Tokie specialistai – aukso vertės. Patyręs srities profesionalas, kuris gerai įvaldęs DI ir taiko jį giliai, neretai gali sukurti tiek vertės, kiek dešimt stiprių specialistų, kurie DI nenaudoja arba naudoja paviršutiniškai. Įvaldžius DI įrankius, tradicinis darbas be jų pradeda atrodyti beviltiškai lėtas.“
Pasak verslininko, DI naudojimas šiandien prilygsta raštingumui. Pagrindinis reikalavimas naujam darbuotojui – gebėti greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių DI technologijų, domėtis gilesniais įrankiais ir tai daryti natūraliai, be baimės.
„Jei įgūdžiai ir motyvacija neauga tuo pačiu tempu, startas darbo rinkoje tampa daug sunkesnis.“
Studijos, orientuotos į ateitį: kritinis mąstymas svarbiau už automatizavimą
E. Pilypo požiūriu, patys universitetai šiandien turi tapti DI organizacijomis:
„Svarbiausias klausimas yra ne tik ko mokyti, o kaip apskritai turi atrodyti mokymosi procesas DI laikais. Linkiu universitetams rasti savo atsakymą ir nuolat jį atnaujinti.“
Prof. O. Kurasova pabrėžia, kad studijų turinio aktualumui itin svarbūs dėstytojai, aktyviai dirbantys IT sektoriuje – jų praktinė patirtis leidžia studijų programas greitai pritaikyti prie kintančių profesinių reikalavimų.
Profesorė akcentuoja, kad DI nėra neklystantis ir juo nereikėtų aklai pasitikėti:
„DI gali generuoti netikslius ar neoptimalius sprendimus. Praktika rodo, kad vien DI sugeneruotas programinis kodas dažnai būna perteklinis, griozdiškas ir sunkiai modifikuojamas. Dėl šios priežasties studentai mokomi derinti DI teikiamas galimybes su fundamentinėmis programavimo ir sistemų projektavimo žiniomis, o ne jomis aklai pasikliauti.“
Universitete įgytos žinios ir įgūdžiai leidžia būsimiems specialistams suvokti DI ribas ir galimybes. Tai tampa esminiu pranašumu darbo rinkoje, kur paprasti, lengvai automatizuojami darbai pamažu nyksta.
