Didžiausias įtampas šalies ekonominėms strategijoms kelia ne idėjų trūkumas, bet susidūrimas su visuomenėje nusistovėjusiomis normomis, Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo trečiosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai.
Diskusijos metu ekspertai ne kartą kėlė klausimą, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti sprendimus, kurie ekonomiškai racionalūs, bet socialiai nepatogūs. Buvo pabrėžta, kad be aiškaus socialinio susitarimo net ir logiškiausios reformos ima strigti.
„Esminis dalykas – lyderystė ir vizija, nes be vizijos absoliučiai joks dalykas nepasidaro, tačiau dabar mes Lietuvoje esame pasimetę ir bandome stumdyti įvairias grandis bei įtikinti“, – teigė diskusijoje dalyvavusi ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Trečiojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesijoje taip pat dalyvavo politologai Ainius Lašas ir Margarita Šešelgytė, teisininkai Gediminas Dominas ir Algimantas Šindeikis, ekonomistas Algirdas Bartkus, kultūros atstovas Liutauras Griežė bei „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė, verslo atstovai Tadas Burgaila, Rimantas Mažulis, Darius Žakaitis ir Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Sesijos metu dalyviai teigė, ekonominės transformacijos dažnai žlunga ne dėl ribotų išteklių, o dėl to, jog visuomenei neaišku, kodėl tam tikri pokyčiai yra reikalingi ir kas už juos prisiima atsakomybę.
Taip pat įvairių sričių specialistai atkreipė dėmesį į regioninę atskirtį, kuri diskusijoje buvo aptariama ne kaip atskira problema, o kaip pasitikėjimo valstybės kryptimi indikatorius. Dalyviai pabrėžė, kad centralizuoti sprendimai, neįtraukiant vietos bendruomenių, dažnai sukelia pasipriešinimą, net jei jie ekonomiškai pagrįsti.
„Siūlant drąsias idėjas savivaldybių biudžetuose gali susidaryti skylės, kurių jos negalės padengti, o dėl to nebus suteiktos kažkokios viešosios paslaugos“, – aiškino „Verslo žinių“ vyr. redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė.
Tyrimo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į paradoksą, kai valstybė tikisi visuomenės atsparumo, tačiau ne visada pasiūlo aiškią kryptį ir atvirą dialogą. Anot jų, institucinis pasitikėjimas tampa esmine ekonomine sąlyga, ypač neapibrėžtumo laikotarpiais, kai valstybės vaidmuo apima ne tik reguliavimą ar finansavimą, bet ir aiškų sprendimų paaiškinimą bei atsakomybės prisiėmimą.
Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą organizuoja nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbando save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priima sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.
Tyrimo metu bandoma išbandyti kelias galimas Lietuvos ateities vizijas.
Viso buvo surengtos keturios tyrimo sesijos, o tyrimo išvados bus paskelbtos verslo konferencijoje šių metų vasarį.
politika.lt, ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
