Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui kritikuojant ankstesnę konservatorių Vyriausybę dėl valstybės rezervo formavimo ir valdymo trūkumų bei užsimenant apie galimą tyrimą, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tokios retorikos nesureikšmina.
Anot jos, buvusi dešiniųjų valdžia paspartino procesus, o socialdemokratai turėjo pakankamai laiko patys imtis iniciatyvos ir tęsti reikiamas procedūras.
„Gali pradėti nors ir 6 tyrimus. Kai Seimo Audito komitete turi labai patyrusį visa ko pasaulyje tyrėją, gali pradėti tyrimų kiek tik nori. Problema – visuose tokiuose tyrimuose svarbiausia neišeiti į save, nes M. Sinkevičius turbūt pamiršo, kad LSDP rinkimus laimėjo 2024 m. rudenį, o šiandien yra 2026 m. sausis“, – Eltai ketvirtadienį komentavo I. Šimonytė.
„Antras dalykas, kai turi tiek daug visokiausių aplinkui degančių lauželių, tai visą laiką yra ta taktika, kad sukuri laužą, jog visi pasižiūrėtų į naują ugnį ir tiek. Bet, prašau, aš nematau jokių problemų. Tegul tik tiria“, – tęsė ji.
Tuo metu kalbėdama apie valstybės rezervo tobulinimą jos, kaip premjerės, kadencijos metu, politikė pabrėžė, kad buvo priimti ir tam tikri teisėkūros pakeitimai, turėję palengvinti visą procesą.
„Pokytis nuo tos ataskaitos ir nuo rezervo situacijos, nuo administravimo ir apskritai veikimo principų, kuriuos mes turėjome, sakykime, –nioliktais metais, buvo padarytas labai didelis, įskaitant teisinius sprendimus, kurie leistų pasiekti daugiau lankstumo“, – sakė politikė.
„Procesą valdyti nebuvo labai paprasta užduotis, todėl kad reikia ir sutartis sudaryti, ir kiekius nustatyti, ir prižiūrėti tas sutartis, ir pan. Bet pati sistema realiai ir įsivažiavo mūsų Vyriausybės kadencijos metu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Be to, pažymėjo konservatorė, daug kas priklauso ir nuo to, kokie poreikiai matomi kaip svarbiausi kalbant apie valstybės rezervą.
„Kas yra Valstybės kontrolės parašyta — kad reikia suderinti tų rezervų poreikius su grėsmėmis, tai aišku, jog vienaip atrodė poreikiai, kai buvo kovidas, kitaip atrodė patys aktualiausi poreikiai, kai buvo vertinama galima Astravo elektrinės kokia nors techninė avarija ir visai kitaip atrodo poreikiai, kai galvoji apie karinę invaziją“, – sakė ji.
„Tu vis tiek kažkaip turi maksimaliai susiskaičiuoti taip, kad negali skirti rezervo kaupimui pusės milijardo, milijardo ar dviejų milijardų tam, kad kažkas prisipirktų daiktų ir ant tų daiktų gulėtų. Čia vis tiek yra tam tikra logika, planavimas, prioritetų nusistatymas“, – akcentavo buvusi premjerė.
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje taip pat yra pažymėjusi, kad kilus grėsmei šalies saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Tačiau auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigia, kad daugmaž prieš metus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ši schema jau buvo pristatyta Nacionalinio krizės ir valdymo centro (NKVC).
„Buvo visi metai tą schemą įgyvendinti dabartinei Vyriausybei. Aš ne apie ponią Ruginienę, aš apie poną Palucką. Bet koks skirtumas, jau vis tiek daugiau nei metai laiko yra kita dauguma ir kita valdžia. Tikrai tie sprendiniai ir tos schemos administravimo modelis buvo paruošti, tai nežinau, kodėl reikėjo sėdėti ir laukti, kol Valstybės kontrolė parašys ataskaitą už 2021 m.“, – sakė ji.
S. Skvernelis: kai esi bejėgis, ieškai, ką prieš tai darė buvusios Vyriausybės
M. Sinkevičius taip pat savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad dar 2017 metais buvo perspėta, jog valstybės pasirengimas krizėms yra nepakankamas, o rekomendacijos neįgyvendintos iki šiol.
2016-2020 metais premjero pareigas ėjęs Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis pabrėžė, jog iki 2017 metų pabaigos Vyriausybėje dirbo ir socialdemokratai.
„Kai tu esi bejėgis, ieškai, ką darė prieš tai buvusios Vyriausybės. Noriu priminti, kad 2017 m. buvo „valstiečių“ koalicinė Vyriausybė su socialdemokratais. Ponas Sinkevičius taip pat buvo tos Vyriausybės narys (…). Tai yra visiškas nusišnekėjimas. Valstybės kontrolė, kiek girdėjau, atliko 2022-2025 m. auditą. Tai tą ir reikėtų vertinti“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
„Visais laikais rezervas buvo pildomas priklausomai nuo tų grėsmių, kurios tuo metu buvo. Tai 2017-aisiais ir vėlesniais metais tos grėsmės keitėsi ir rezervas buvo pildomas įvairiausiomis priemonėmis, priklausomai nuo politinės situacijos ir grėsmių“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius kritikuoja ankstesnę konservatorių Vyriausybę dėl valstybės rezervo formavimo ir valdymo trūkumų bei teigia, jog dėl to bus pradėtas tyrimas.
„Pradėsime tyrimą, kodėl šis aplaidumas buvo toleruojamas metų metus — atsakomybė nebebus abstrakti“, – teigė jis.
Socialdemokratė premjerė Inga Ruginienė taip pat sakė, kad Valstybės kontrolės audito atskleistas itin prastas rūpinimasis valstybės rezervu yra dar vienas konservatorių Vyriausybės palikimas, kuri tenka tvarkyti dabartiniam ministrų kabinetui.
Valstybės kontrolė ketvirtadienį paviešino valstybės rezervo auditą, kuriame buvo nustatytos jo sudarymo ir kaupimo spragos.
Auditoriai nurodė, kad per pastaruosius 8 metus, nuo 2017 metais atlikto audito, nebuvo įgyvendintos Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo valstybės pasirengimo.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
