Nepaisant didelio Vakarų spaudimo, daugybės sankcijų paketų ir nuolatinių Ukrainos dronų atakų prieš infrastruktūrą, Rusijos naftos gavyba 2025 metais sumažėjo tik simboliškai.
Kaip ketvirtadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos ir patvirtino agentūra „Reuters“, gavyba, palyginti su 2024 m., traukėsi vos 0,8 proc. – iki 10,28 mln. barelių per dieną. Tai vis dar sudaro apie 10 proc. pasaulinės naftos gavybos, leidžiant Rusijai išlaikyti pozicijas tarp trijų didžiausių pasaulio naftos gamintojų.
Pasak Rusijos vicepremjero, atsakingo už energetiką, Aleksandro Novako, per 2025 m. Rusija išgavo apie 512 mln. tonų naftos, kai tuo tarpu 2024-aisiais šis kiekis siekė 516 mln. tonų. Tai – nedidelis pokytis, nepaisant fakto, kad 2025-ieji Rusijos energetikos sektoriui buvo itin įtempti.
Laikosi trečioje vietoje pasaulyje
Rusija išlieka viena pagrindinių žaidėjų pasaulinėje naftos rinkoje – ją lenkia tik JAV ir Saudo Arabija. Nepaisant ilgalaikio karo su Ukraina, kuris tęsiasi jau beveik ketverius metus, šalis išlaikė stabilų naftos eksportą į kai kurias Azijos šalis, ypač Kiniją ir Indiją, kurios ir toliau perka žaliavą, nepaisant Vakarų spaudimo.
Ekspertai pažymi, kad Rusija aktyviai ieško naujų maršrutų ir partnerių, norėdama kompensuoti eksporto praradimus į Europą. Tam pasitelkiamos „šešėlinės flotilės“, t. y. senesni tanklaiviai, registruoti trečiosiose šalyse, kurie apeina sankcijų mechanizmus. Be to, Rusija vis dažniau naudojasi prekyba nacionalinėmis valiutomis, siekdama išvengti dolerio zonos apribojimų.
Novako kritika: „Sankcijos destabilizuoja rinką“
Vicepremjeras A. Novakas atvirai kritikavo Vakarų šalių taikomas priemones. Anot jo, ribojimai, nukreipti prieš rusiškos naftos eksportą ir jos pirkėjus, tik dar labiau destabilizuoja pasaulinę energetikos rinką.
„Bandymai apriboti rusiškos naftos importuotojų ratą neišvengiamai sukelia pasaulinio energijos tiekimo sutrikimus ir didina nepastovumą tarptautinėse energijos rinkose“, – teigė Novakas Rusijos Energetikos ministerijos išplatintame pareiškime.
Pasak jo, tokia politika ne tik nepasiekia norimų tikslų, bet ir bumerangu smogia Vakarų vartotojams – per aukštesnes degalų kainas ir energijos išteklių trūkumą.
Naujos JAV sankcijos – taikosi į gigantus
Spalio mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naują sankcijų paketą, kuris pirmą kartą tiesiogiai paveikė dvi Rusijos energetikos širdis – „Rosneft“ ir „Lukoil“. Šie du milžinai kartu sudaro didžiąją dalį Rusijos naftos eksporto.
Be to, Vašingtonas padvigubino muitus kai kurioms indiškoms prekėms, taip bandydamas priversti Indiją sumažinti rusiškos naftos importą. Tai žymi aiškų poslinkį nuo simbolinių sankcijų link ekonominio spaudimo net ir tiems, kurie laikosi neutralesnės pozicijos karo atžvilgiu.
Ukraina atakuoja energetiką
Savo ruožtu Ukraina 2025 m. toliau taikėsi į Rusijos energetinę infrastruktūrą – dronų atakos dažnai nukreiptos į naftos perdirbimo gamyklas, degalų saugyklas ir naftotiekių terminalus. Šios operacijos, pasak Kyjivo, yra skirtos ne tik silpninti Rusijos ekonominius pajėgumus, bet ir stabdyti karo finansavimą.
Rusija vis dar didžiąją dalį karinio biudžeto dengia iš eksporto pajamų, daugiausia – iš energetikos sektoriaus. Nors išpuoliai padarė trumpalaikių trikdžių, Kremlius kol kas sėkmingai perkelia naftos srautus per kitus maršrutus ir taiso pažeistas struktūras.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
