Burnos skalavimo skystis daugeliui tapo kasdienės higienos dalimi, tačiau ne visi jį naudoja taip, kad gautų realią naudą. Jo veiksmingumą lemia ne tik sudėtis, bet ir tinkamas naudojimo laikas, tvarka bei aiškus tikslas – ar siekiama tik gaivesnio burnos kvapo, ar ilgalaikės dantų ir dantenų apsaugos.
Taisyklinga burnos priežiūros seka yra itin svarbi. Jei burną skalaujate iškart po dantų valymo, galite per anksti nuplauti dantų pastoje esantį fluorą ir taip sumažinti jo apsauginį poveikį emaliui. Dėl šios priežasties burnos skalavimo skystį dažniau rekomenduojama naudoti prieš dantų valymą arba kitu dienos metu, pavyzdžiui, po pietų.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į dantų pastos sudėtį. Kai kurios medžiagos, tokios kaip kalcio ar aliuminio hidroksidas, gali mažinti skalavimo skysčio veiksmingumą. Jei jūsų dantų pastoje yra šių junginių, pirmiausia išsivalykite dantis, gerai išskalaukite burną vandeniu ir tik tuomet naudokite burnos skalavimo skystį.
Dantų siūlas taip pat turi aiškią vietą burnos priežiūros rutinoje. Jį geriausia naudoti prieš dantų valymą šepetėliu, nes taip pašalinami maisto likučiai ir apnašos tarpdančiuose bei palei dantenų liniją. Tuomet dantų pasta ir kitos priemonės gali veikti daug efektyviau.
Optimalus burnos higienos režimas galėtų būti toks: pirmiausia naudojamas dantų siūlas, po to – burnos skalavimo skystis, o galiausiai valomi dantys su dantų pasta. Išsivalius dantis, pastos likučius reikėtų išspjauti, tačiau burnos iš karto neskalauti vandeniu. Taip fluoras ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus ir geriau stiprina emalį. Rekomenduojama bent 30 minučių po to nevalgyti ir negerti.
Burnos skalavimo skystį dažniausiai pakanka naudoti vieną ar du kartus per dieną. Antibakteriniai skalavimo skysčiai veiksmingai naikina bakterijas, sukeliančias blogą burnos kvapą ir uždegimus, tačiau kartu gali paveikti ir naudingąsias bakterijas. Dėl to per dažnas jų vartojimas gali sutrikdyti burnos mikrobiomos pusiausvyrą. Jei naudojate gydomąjį (medicininį) skalavimo skystį, būtina laikytis odontologo ar gydytojo nurodymų.
Verta atidžiai vertinti ir sudėtį. Skalavimo skysčiai su alkoholiu gali sausinti burnos gleivinę ir dirginti jautrius audinius, todėl daugeliu atvejų geresnis pasirinkimas – bealkoholiai, fluoro turintys produktai.
Naudojant burnos skalavimo skystį svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių: į matavimo dangtelį ar indelį įpilkite tiek skysčio, kiek nurodyta gamintojo instrukcijoje, skalaukite burną apie 30 sekundžių ir skysčio nenurykite. Po to jį išspjaukite ir maždaug pusvalandį nevalgykite bei negerkite.
Priklausomai nuo sudėties, burnos skalavimo skystis gali padėti sumažinti dantų apnašų kaupimąsi, sustiprinti emalį, atgaivinti burnos kvapą, švelniai balinti dantis ar padėti profilaktiškai bei gydant dantenų ligas.
Burnos skalavimo skysčiai skirstomi į kosmetinius ir terapinius. Kosmetiniai produktai daugiausia skirti laikinai pagerinti burnos kvapą, tačiau jie neturi reikšmingo poveikio dantų ir dantenų ligų profilaktikai. Terapiniai skalavimo skysčiai turi veikliųjų medžiagų, kurios padeda kovoti su bakterijomis ir mažina ėduonies, dantenų uždegimo bei apnašų riziką.
Vaikams iki šešerių metų burnos skalavimo skysčių vartoti nerekomenduojama, nes jie dar gali nesugebėti tinkamai išskalauti burnos ir netyčia nuryti skystį. Tai gali sukelti pykinimą ar vėmimą, todėl mažiesiems paprastai pakanka dantų šepetėlio, atitinkamos dantų pastos ir atsakingos tėvų priežiūros.
