Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
„Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir sostinės planuojama nutiesti 95 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio liniją, kartu su papildomomis jungtimis ji sieks 204 kilometrus.
Šią savaitę ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo tvirtinti šio ruožo infrastruktūros vystymo planą, taip pat pradėti dalies ruožo sklypų, esančių Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybių teritorijose, žemės paėmimo procedūras.
Kaip Eltai nurodė ministerija, Vyriausybėje patvirtinus šį ruožo specialųjį planą, per ateinančius dvejus metus numatoma visuomenės reikmėms paimti apie 279 jame esančius žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro apie 447 ha.
Šių sklypų paėmimo procedūras už 1,43 mln. eurų (be PVM) vykdys inžinerijos paslaugų bendrovė „Tyrens Lietuva“.
Kitų savivaldybių teritorijose esančius sklypus šiame ruože visuomenės reikmėms planuojama paimti atskiru Vyriausybės sprendimu.
„Likusiose Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių teritorijose žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras planuojama pradėti 2028 m.“ – Eltai teigė ministerija.
Toliau vystant „Rail Baltica“ projektą, žemės paėmimo procedūros pradėtos kituose ruožuose – nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos, čia planuojama įrengti inžinerines sistemas ir regionines stotis, šį vasarį numatoma pradėti žemės paėmimą Panevėžio geležinkelio mazgui.
Anot ministerijos, šiems projektams įgyvendinti visuomenės poreikiams turėtų būti paimta dar apie 398 ha žemės.
Jau skelbta, kad šiuos darbus atliks atliks „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“ – atitinkamai už maždaug 5 mln. eurų (su PVM) ir 2,3 mln. eurų (su PVM).
Dalyje kitų geležinkelio ruožų žemės paėmimo darbus planuojama baigti antroje šių metų pusėje – Kauno mazge bei atkarpoje nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos ir Lietuvos sienos, čia visuomenės reikmėms turėtų būti paimta atitinkamai 61,7 ha ir daugiau nei 1,3 tūkst. ha žemės.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Lietuvoje statybos šiuo metu išplėstos iki 114 km ruožo tarp Kauno ir Panevėžio.
„Rail Baltica“ projektui dabar skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – pernai liepą skirta 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos jau atiteko apie 95 mln. eurų, dar papildomas 95 mln. eurų finansavimas skirtas pernai spalį.
Trys Baltijos šalys yra pasirašiusios susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo šiam strateginiam susisiekimo projektui.
Nors „Rail Baltica“ projektą planuojama užbaigti iki 2030-ųjų, naujausioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje skelbiama, kad toks terminas yra mažai tikėtinas ir projektas vėluos.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
