Iki šiol saulės energijos plokštės buvo matomos daugiausia ant pastatų stogų, dažniausiai sumontuotos tvirtose, statiškose konstrukcijose, kurios reikalauja tikslių kampų ir patikimų pagrindų.
Tačiau Kornelio universiteto mokslininkų proveržis rodo, kad šis modelis gali greitai pasenti. Jie pristatė naujovę, galinčią perrašyti tai, kaip miestai aprūpinami atsinaujinančia energija – revoliucinę lankstųją saulės technologiją „HelioSkin“.
Kurdami „HelioSkin“, Kornelio universiteto tyrėjai pasitelkė gamtos stebėjimus. Jie analizavo, kaip lapai ir moliuskų kriauklės sugeba sugerti šviesą iš skirtingų kampų, nepriklausomai nuo jų padėties. Toks biologinis dizainas paskatino naujo tipo saulės energijos plėvelės kūrimą, tokios, kuri sugeba prisitaikyti prie bet kokios formos paviršiaus.
Ši technologija leidžia saulės kolektorių nebemontuoti tik ant horizontalių ar specialiai paruoštų paviršių, dabar beveik bet koks paviršius gali tapti energiją gaminančiu šaltiniu.
Skirtingai nei tradicinės saulės baterijos, „HelioSkin“ veikia kaip plona, lanksti fotovoltinė plėvelė, kuri tiesiog priklijuojama prie pastatų, konstrukcijų ar net transporto priemonių. Ji neturi nei metalinio karkaso, nei reikalauja specialios atramos – pats paviršius, prie kurio ji pritvirtinta, tampa jos struktūra.
Kiekvienas paviršius – galimas energijos šaltinis

Vienas svarbiausių „HelioSkin“ pranašumų yra tai, kad jis leidžia elektrą gaminti iš anksčiau visiškai nenaudotų pastato paviršių: sienų, lenktų fasadų, kolonų ar net nelygių konstrukcijų. Tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose, kur stogo plotas – ribotas, o vertikalių pastatų paviršių – apstu.
Tokie objektai kaip daugiabučiai, biurai, sandėliai ar net prekybos centrai gali būti papuošti „HelioSkin“ sluoksniu taip, kad jis ne tik neterštų estetikos, bet dar ir gamintų energiją. Iš esmės miestas gali tapti viena didžiule, energiją generuojančia struktūra, be invazinių montavimo darbų ar didelių konstrukcinių pakeitimų.
Toks sprendimas leidžia savivaldybėms, įmonėms ar net pavieniams gyventojams lengviau įgyvendinti tvarumo tikslus ir sumažinti priklausomybę nuo centrinės elektros energijos tiekimo.
Ne viskas tobula, bet labai perspektyvu
Kaip ir kiekviena inovacija, „HelioSkin“ turi ir savo ribotumų. Vienas iš jų tai, kad ši technologija šiuo metu generuoja mažiau energijos kvadratiniame metre nei tradicinės, tvirtai kampu orientuotos saulės plokštės.
Kitaip tariant, efektyvumas yra mažesnis. Tačiau šį trūkumą kompensuoja potencialiai milžiniški paviršiaus plotai, prie kurių ji gali būti pritvirtinta.
Tai reiškia, kad net jei viena kvadratinė „HelioSkin“ plėvelės dalis sugeneruos mažiau energijos nei klasikinė saulės plokštė, vis dėlto bendrai paėmus – visas pastatas ar konstrukcija galėtų sugeneruoti net daugiau energijos, nei tai būtų įmanoma naudojant senąsias technologijas.
Šis aspektas leidžia technologijai įsitvirtinti ne kaip klasikinės saulės sistemos pakaitalui, o kaip papildomam, strategiškai svarbiam žingsniui energijos transformacijoje. Ypač tai aktualu miestų centrams, kuriuose dažnai trūksta ploto, o architektūros sprendimai apriboja klasikinių saulės kolektorių naudojimą.
Architektūrinė ir energetinė revoliucija viename

„HelioSkin“ atveria naujas duris ne tik energetikos sektoriui, bet ir architektūrai. Dabar projektuotojai ir inžinieriai gali kurti estetiškai įspūdingus, neįprastos formos pastatus, kurie tuo pačiu metu gamina energiją. Nebereikia rinktis tarp funkcionalumo ir dizaino – naujoji technologija leidžia turėti abu.
Dar daugiau, ši plėvelė lengvai pritaikoma renovacijos projektams. Ji gali būti užklijuojama ant senų pastatų, taip modernizuojant juos ne tik išvaizdos, bet ir energetinės efektyvumo pusėje. Tokia galimybė gali tapti kertiniu sprendimu šiuolaikinėje žaliųjų pastatų plėtroje.
„HelioSkin“ yra ryškus pavyzdys, kaip inovatyvus požiūris gali pakeisti visą sritį. Pritaikius biologijos principus ir pažangias medžiagas, saulės energijos technologijos peržengė ankstesnių ribų barjerą. Nuo šiol atsinaujinanti energija nebėra priklausoma nuo plokštumų ir tikslių kampų, ji gali būti lanksti, pažodžiui ir perkeltine prasme.
Nors kol kas dar laukia patobulinimai, „HelioSkin“ jau dabar keičia mūsų supratimą apie miestus, pastatus ir energetiką. Tai pirmas žingsnis į tikrai decentralizuotą, universaliai prieinamą ir į aplinką harmoningai integruotą saulės energijos pasaulį.


Beraštis tu berašti, pasidomėtum bent jau kas yra saulės kolektorius … atsakysiu saulės kolektorius skirtas karštam vandeniui ruošti, tuo tarpu PV arba fotovoltinis arba tiesiog saulės modulis gamina elektros energiją nuolatinės DC srovės pavidalu…
Svarbu nesupainioti:
Saulės kolektorius gamina šilumą (šildo vandenį).
Saulės modulis (baterija/elektrinė) gamina elektros energiją.
Apdengti namus plėvele -kaip celofanu ir pastatai nekvepuos, uždus žmonės tokiuose pastatuose (((
Saulės foto kolektorius krauna akumuletorius ne tik nuo saulės o ir šviestuvų gatvėse pastatyti tamsos paru apšviesti gatvę ir kurie šviečia ištisą naktį….. mašina išbandė ir tai tiesa dieną nuo saulės naktį nuo nemokamos gatvių apšvietimo šviesos…jei mašina meluoja..išbandyk ir isitikinsi….
Aha „akumuletorius”. O gal dar „akumulėtorius”. Ar negėda tokiu beraščiu būti?
Taigi oro vėdinimo sistemos šiais laikais yra, mes nebe akmens amžiui… Atsistokite, paziurek pro langą, yra net daug sniego 😂
Kas norės, tas supras.Nekreipkite dėmesio į ” žeidžiantį” tona komentaruose. Tai naujos nuostabios technologijos,kurios padarys revoliucija šildymo /energijos sistemų istorijoj. Vandenio eroje tai normalu. Tuoj nešiosime rūbus iš specialaus pluošto,galinčio gaminti energija.
Ką jie ten išranda, tai būna mažiausiai tris kartus brangiau už saulės foto modulius, taip kad nesvaikite su tokiom skambiom antraštėm