Oro drėkintuvą galima laikyti įjungtą visą naktį, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi tam tikrų taisyklių. Nors tinkama oro drėgmė gali pagerinti savijautą ir miego kokybę, per didelis drėgmės kiekis patalpoje gali turėti priešingą poveikį – skatinti pelėsio ir bakterijų dauginimąsi bei dirginti kvėpavimo takus.
Todėl svarbu suprasti, kada drėkintuvas yra naudingas, o kada jis gali tapti sveikatos rizikos šaltiniu. Specialistai teigia, kad drėkintuvą saugu naudoti visą naktį, ypač miegamajame, jei oras patalpoje yra sausas.
Papildoma drėgmė gali palengvinti kvėpavimą, sumažinti nosies ir gerklės gleivinės sausumą, padėti sumažinti sausą kosulį ir pagerinti bendrą miego kokybę. Tai ypač aktualu šildymo sezono metu, kai radiatoriai stipriai sausina orą.
Vis dėlto drėkintuvas neturėtų veikti nuolat ir nekontroliuojamai. Jį būtina išjungti, kai patalpoje oro drėgmė tampa per didelė arba kai jūsų nėra namuose ir negalite stebėti prietaiso veikimo. Optimalus santykinės oro drėgmės lygis laikomas 40–50 procentų – būtent toks intervalas yra palankiausias kvėpavimo takams ir nekelia pavojaus būsto aplinkai.
Per didelė drėgmė gali sukelti rimtų problemų. Ji sudaro palankias sąlygas pelėsiui, namų dulkių erkutėms ir bakterijoms daugintis, gali lemti medinių grindų ar baldų brinkimą ir pabloginti bendrą oro kokybę. Jei kambaryje atsiranda tvankumo pojūtis, jaučiamas drėgmės perteklius ar net šlapumo jausmas ant paviršių, drėkintuvą būtina nedelsiant išjungti.
Labai svarbi ir paties prietaiso priežiūra. Drėkintuvą rekomenduojama kasdien išjungti, išpilti likusį vandenį iš talpos ir vėl ją pripildyti šviežio vandens. Bent kas kelias dienas prietaisą reikėtų kruopščiai išvalyti, nes nevalomas drėkintuvas greitai tampa bakterijų ir pelėsio židiniu, kuris į orą skleidžia ne drėgmę, o kenksmingus mikroorganizmus.
Norint drėkintuvą naudoti saugiai, būtina atkreipti dėmesį ir į jo pastatymo vietą. Geriausia jį statyti ne arčiau kaip pusės metro aukštyje nuo grindų, kad drėgmė nekauptųsi kilimuose ar ant medinių paviršių. Patartina naudoti distiliuotą vandenį, kuris mažina kalkių, bakterijų ir pelėsio susidarymo riziką. Į drėkintuvą nereikėtų pilti eterinių aliejų, jei prietaisas tam nėra specialiai pritaikytas.
Prietaisą naudinga periodiškai praplauti vandens ir acto tirpalu, laikantis gamintojo rekomendacijų, o filtrus keisti nustatytu dažnumu. Garų srautas neturėtų būti nukreiptas tiesiai į žmones ar elektronikos prietaisus. Jei pastebite, kad įjungus drėkintuvą sustiprėja kosulys, atsiranda alergijos simptomų ar pablogėja savijauta, prietaiso naudojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju.
Apibendrinant galima teigti, kad oro drėkintuvas gali būti puikus pagalbininkas geresniam miegui ir lengvesniam kvėpavimui, tačiau tik tuomet, kai jis naudojamas saikingai, prižiūrimas ir eksploatuojamas atsakingai. Perteklinė drėgmė organizmui kenkia ne mažiau nei per sausas oras, todėl svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą.
