Būsto netvarka – tai ne tik ne vietoje padėti daiktai. Ji pamažu didina streso lygį, mažina susikaupimą ir veikia emocinę savijautą, sukurdama nuolatinio nuovargio bei dirglumo jausmą net ir tada, kai tam, rodos, nėra akivaizdžios priežasties.
Terapautė Stefani Stil-Ren aiškina, kad netvarka gali padidinti kognityvinę apkrovą – tai yra pastangas, kurių reikia smegenims, kad atliktų kasdienes užduotis.
Kai aplink jus daug bet kaip išmėtytų daiktų, smegenys yra priverstos nuolat juos „skenuoti“, apdoroti ir į juos reaguoti. Kiekvienas objektas patenka į akiratį ir reikalauja dėmesio, nors to net nesuvokiate.
Toks perteklinės informacijos apdorojimas sukuria nuolatinę, nesąmoningą įtampą, kuri trukdo susikaupti ir sekina energiją. Per didelė apkrova gali lemti mažiau kokybišką darbą, įtampą santykiuose ir netgi pabloginti nuotaiką.
Sukelia gėdos ir kaltės jausmą
Netvarka neretai sukelia gėdą arba stiprią savikritiką. Žmogus ima vertinti savo namų būklę kaip asmeninę nesėkmę ar net „blogą charakterio bruožą“ – negebėjimą susitvarkyti.
Toks požiūris griauna saugumo jausmą savo namuose: vietoj poilsio ir atsipalaidavimo žmogus patiria vidinį spaudimą, kaltę ir gėdą, todėl dar labiau vengia tvarkymosi ir įsisuka į užburtą ratą.
Trikdo nervų sistemos veiklą
Netvarkingas būstas kuria jutiminį chaosą, kuriame tampa sunkiau pailsėti, sklandžiai pereiti nuo vienos užduoties prie kitos ir atrasti ramybę namų aplinkoje. Kuo daugiau netvarkos, tuo stipresnis stresas ir nerimas.
Tokioje aplinkoje gali padidėti kortizolio – streso hormono – kiekis, atsirasti perdegimo, nuolatinės įtampos pojūtis, kuris ima veikti ir kitas gyvenimo sritis.
Užsitęsęs stresas dažnai pasireiškia dirglumu, prastesne miego kokybe, įtemptais santykiais, sumažėjusiomis galimybėmis susidoroti su kasdieniais reikalavimais, polinkiu į depresiją ir net didesne fizinių ligų rizika.
Apsunkina susikaupimą
Vizualiai perpildytos erdvės nuolat traukia dėmesį. Akys „užkliūva“ už kiekvieno daikto, o smegenys turi nuspręsti, ar jis svarbus, ar ne.
Ši nuolatinė, nors ir nedidelė, bet nepaliaujama apkrova sekina mąstymą ir trukdo susikoncentruoti į vieną veiklą. Ilgainiui tai gali sukelti psichinį nuovargį, sunkumų siekiant tikslų, vilkinimą ir atsilikimą nuo suplanuotų darbų ar įsipareigojimų.
Patarimai, kaip mažinti netvarką ir įtampą namuose
Pirmiausia dideles tvarkymosi užduotis verta suskaidyti į mažesnes. Užuot bandę sutvarkyti visus namus iš karto, pradėkite nuo vienos aiškiai apibrėžtos vietos – pavyzdžiui, staliuko prie lovos, kavos staliuko svetainėje arba nedidelės virtuvės stalviršio dalies.
Tvarkymąsi palengvina derinimas su malonia veikla – įsijunkite mėgstamą muziką, tinklalaidę ar garso knygą. Taip lengviau išlaikyti motyvaciją ir nesureikšminti pačios užduoties.
Jeigu darbų apimtis atrodo per didelė, verta paprašyti pagalbos. Galite pasikviesti draugę ar artimą žmogų – kartu tvarkytis smagiau, procesas vyksta greičiau. Maloni atmosfera, skani arbata ar užkandžiai taip pat gali padėti paversti tvarkymąsi mažiau varginančiu.
Svarbu suprasti, kad idealiai steriliai sutvarkyti namai nėra būtina sąlyga gerai psichinei sveikatai. Kur kas svarbiau susikurti tokią erdvę, kurioje patys jaustumėtės ramiau, saugiau ir patogiau – kuri ne kelia stresą, o padeda atsipalaiduoti.
Svarbi pastaba dėl sveikatos
Šis tekstas yra bendro informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Juo siekiama supažindinti su galimu netvarkos poveikiu emocinei ir fizinei savijautai, tačiau jis neturėtų būti naudojamas savidiagnozei ar savigydai.
Jeigu jaučiate užsitęsusį stresą, nuolatinį nuovargį, miego sutrikimus ar kitus varginančius simptomus, būtina kreiptis į kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą.
