Alzheimerio ligos gydymo paieškos tampa vis konkurencingesnės ir labiau ginčytinos – pastaraisiais metais kilo ne viena rimta kontroversija.
2022 m. liepą paaiškėjo, kad vienas reikšmingas 2006 m. mokslinis straipsnis prestižiniame žurnale „Nature“, kuriame Alzheimerio ligos priežastimi buvo įvardytas tam tikras smegenų baltymo beta-amiloido potipis, galėjo būti paremtas sufabrikuotais duomenimis.
Metais anksčiau, 2021 m. birželį, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino adukanumabą – antikūną, nukreiptą prieš beta-amiloidą – kaip Alzheimerio ligos gydymo priemonę, nors jį pagrindžiantys duomenys buvo neišsamūs ir prieštaringi.
Dalis gydytojų mano, kad adukanumabas apskritai neturėjo būti patvirtintas, kiti teigia, kad jam vis dėlto reikėtų suteikti galimybę.
Kodėl, esant milijonams žmonių, kuriems reikalingas veiksmingas gydymas, mokslininkai vis dar klumpa bandydami atrasti vaistą nuo vienos svarbiausių žmoniją kamuojančių ligų?
Išsivaduoti iš beta-amiloido aklavietės
Daugelį metų mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė bandymams sukurti Alzheimerio ligos gydymą, kuris užkirstų kelią smegenis žalojančių, paslaptingo beta-amiloido baltymo sankaupų formavimuisi.
Galima sakyti, kad esame patekę į tam tikrą intelektinę aklavietę – beveik visą dėmesį skiriame būtent šiai krypčiai, o kitas galimas ligos priežastis dažnai ignoruojame arba nuvertiname.
Deja, toks atkaklus dėmesys nenormalioms baltymo sankaupoms iki šiol nevirto nė vienu tikrai veiksmingu vaistu ar terapija. Todėl vis labiau aiškėja, kad naujas, „už sankaupų ribų“ esantis požiūris į Alzheimerio ligą tampa vienu svarbiausių neurologijos uždavinių.
Mano laboratorija Krembil smegenų institute, priklausančiame Toronto University Health Network, kuria naują Alzheimerio ligos teoriją.
Remdamiesi 30 metų trukusiais tyrimais, manome, kad Alzheimerio liga pirmiausia nėra smegenų liga siaurąja prasme. Greičiau tai – sutrikusi smegenų imuninės sistemos veikla.
Imuninė sistema, esanti kiekviename mūsų organe, – tai sudėtinga ląstelių ir molekulių sąveikos sistema, padedanti taisyti audinių pažeidimus ir saugoti organizmą nuo svetimų įsibrovėlių.
Kai žmogus pargriūva ir susižeidžia, imuninė sistema padeda atkurti pažeistus audinius. Kai užsikrečiame virusine ar bakterine infekcija, imuninė sistema įsitraukia į kovą su šiais mikroorganizmais.
Lygiai tie patys procesai vyksta ir smegenyse. Patyrus galvos traumą, smegenų imuninė sistema suaktyvėja ir padeda atkurti pažeistus audinius. Patekus bakterijoms, ji taip pat imasi gynybos.
Alzheimerio liga kaip autoimuninė liga
Mes manome, kad beta-amiloidas nėra „nenormaliai“ gaminamas baltymas. Priešingai – tai natūraliai smegenyse esanti molekulė, priklausanti vietinei imuninei sistemai. Ji ten ir turi būti.
Patyrus galvos traumą ar patekus bakterijoms į smegenis, beta-amiloidas tampa svarbia visapusiško imuninės gynybos atsako dalimi. Ir būtent čia prasideda problema.
Riebalų (lipidų) molekulės, iš kurių sudarytos bakterijų ir smegenų ląstelių membranos, yra labai panašios. Dėl to beta-amiloidas paprasčiausiai „nemato“ skirtumo tarp svetimų bakterijų ir savų smegenų ląstelių, todėl per klaidą ima atakuoti tas pačias ląsteles, kurias turėtų saugoti.
Taip po truputį ir nuolat blogėjant ima nykti smegenų ląstelių funkcija, o galiausiai tai virsta demencija – vien dėl to, kad mūsų imuninė sistema nesugeba atskirti bakterijų nuo smegenų ląstelių.
Jeigu Alzheimerio ligą suvokiame kaip klaidingą smegenų imuninės sistemos ataką prieš patį organą, kurį ji turėtų ginti, ši liga atsiskleidžia kaip autoimuninė.
Autoimuninių ligų yra daug – pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, kai autoantikūnai atlieka pagrindinį vaidmenį ligos vystymuisi, o gydymui gali būti veiksmingi steroidiniai vaistai. Tačiau tokios terapijos Alzheimerio ligos atveju, tikėtina, neveiks.
Smegenys – ypatingas ir išskirtinis organas, dažnai vadinamas sudėtingiausia struktūra visatoje.
Mūsų Alzheimerio ligos modelyje beta-amiloidas padeda stiprinti ir palaikyti imuninę apsaugą, tačiau kartu atlieka pagrindinį vaidmenį autoimuniniame procese, kuris, mūsų manymu, ir gali lemti ligos išsivystymą.
Nors įprasti autoimuninių ligų vaistai, tokie kaip steroidai, tikriausiai nebus veiksmingi Alzheimerio ligos atveju, tvirtai tikime, kad nukreipus dėmesį į kitus smegenų imunitetą reguliuojančius kelius, bus galima sukurti naujus ir veiksmingus šios ligos gydymo metodus.
Kitos ligos teorijos
Be autoimuninės Alzheimerio ligos teorijos, atsiranda ir daugybė kitų naujų požiūrių. Pavyzdžiui, kai kurie mokslininkai mano, kad Alzheimeris – tai mitochondrijų, mažyčių ląstelių struktūrų, ligos forma. Mitochondrijos yra kiekvienos smegenų ląstelės energijos „gamyklos“.
Mitochondrijos paverčia iš oro gaunamą deguonį ir su maistu gaunamą gliukozę energija, reikalinga mąstymui ir atminčiai.
Kiti mano, kad Alzheimerio liga – tai tam tikros smegenų infekcijos pasekmė, dažnai minima burnos ertmės bakterijų įtaka. Dar viena teorija teigia, kad ligą gali lemti nenormalus metalų – galbūt cinko, vario ar geležies – apykaitos sutrikimas smegenyse.
Džiugu matyti naują mąstymą apie šią seniai žinomą ligą. Šiuo metu demencija serga daugiau nei 50 mln. žmonių visame pasaulyje, o nauja diagnozė nustatoma kas trečią sekundę.
Dažnai Alzheimerio liga sergantys žmonės nebeatpažįsta net savo vaikų ar sutuoktinio, su kuriuo nugyveno daugiau nei 50 metų.
Alzheimerio liga – tai visuomenės sveikatos krizė, kuriai spręsti būtinos naujos idėjos ir naujos kryptys.
Dėl sergančiųjų ir jų šeimų gerovės, taip pat dėl milžiniškos socioekonominės naštos jau dabar įtemptai dirbančiai sveikatos apsaugos sistemai turime geriau suprasti Alzheimerio ligą, jos priežastis ir tai, kaip galime ją gydyti bei padėti žmonėms, gyvenantiems su šia diagnoze.
