Per metus nuvažiuojami 100 tūkst. kilometrų ilgalaikiai testai yra vienas patikimiausių būdų įvertinti realų automobilio patvarumą.
Tokie bandymai dažnai sugriauna nusistovėjusias nuomones apie „neužmušamus“ modelius ir parodo, kurie automobiliai eksploatacijos metu gali pareikalauti daugiausia nervų ir pinigų. Toliau apžvelgiama, kaip atliekami šie testai ir kokie modeliai juose pasirodė prasčiausiai.
Ilgalaikis, 100 tūkst. kilometrų bandymas yra viena sunkiausių automobilio patvarumo patikrų. Per maždaug vienerius metus nuvažiuojamas atstumas, atitinkantis vidutinę aštuonerių eksploatacijos metų ridą.
Bandymų programa apima važiavimą labai skirtingomis sąlygomis: mieste, magistralėmis, greitkeliais, kalnų keliais. Automobiliai važiuoja tiek tušti, tiek maksimaliai pakrauti, dažnai intensyviai eksploatuojami. Visos, net ir smulkiausios, gedimų apraiškos bei atlikti remonto ar priežiūros darbai kruopščiai fiksuojami. Tai leidžia objektyviai įvertinti konstrukcijos patikimumą ir realias eksploatacines silpnybes.
Šio tipo testai ypač populiarūs Vokietijoje. Tenykštės automobilių žiniasklaidos redakcijos, tarp jų ir žurnalas „Auto Bild“, jau yra atlikusios daugiau kaip šimtą ilgalaikių bandymų. Surinkti duomenys suteikia labai aiškų vaizdą apie konkrečių modelių patvarumą. Dažnai paaiškėja, kad automobiliai, turintys puikią reputaciją, praktikoje pasirodo gerokai prasčiau, o tarp prasčiau vertinamų markių kartais pasitaiko labai tvirtų ir patikimų modelių.
Dalis automobilių neatlaikė nė 30 tūkst. kilometrų
Ne visi bandymuose dalyvavę automobiliai sėkmingai įveikė 100 tūkst. kilometrų distanciją. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Ford Fiesta“ 1.0 EcoBoost. Bandymo metu šiame modelyje užfiksuota daugybė gedimų: problemos su vairo mechanizmu, eksploatacinių skysčių nuotėkiai, galiausiai – variklio gedimas.
Prastai pasirodė ir „Subaru XV“ 2.0 D. Bandymo eigoje nustatyta kėbulo elementų korozija, girgždantys ir klibantys salono plastikai, taip pat pavaros sistemos sutrikimai. Tai ypač nemalonu markei, kuri dažnai siejama su ištvermingais ir ilgaamžiais automobiliais.
Kai kurie automobiliai pradėjo rimtai gesti net nepasiekę 30 tūkst. kilometrų ridos. „Audi Q3“ 2.0 TDI quattro pirmuosius rimtesnius sutrikimus parodė jau ties 28 tūkst. kilometrų: sugedo lambda zondas, o netrukus teko keisti visą pavarų dėžę.
Dar blogesnis buvo BMW 218i Active Tourer rezultatas. Testuotojai užfiksavo per anksti susidėvėjusius guolius, variklio darbo sutrikimus ir reikšmingą jo būklės pablogėjimą. Galiausiai variklis buvo pakeistas nauju.
Testo neišlaikė ir „Citroën C4 Cactus“ PureTech 110. Ant kėbulo gana greitai atsirado rūdžių, automobilis turėjo užvedimo problemų, o maždaug ties 30 tūkst. kilometrų rida sugedo pavarų dėžė.
Netikėtai prasti rezultatai: „Volkswagen Golf“ ir kiti
Testuotojus nemaloniai nustebino ir „Volkswagen Golf“ 1.4 TSI. Daugelį metų šis modelis buvo laikomas patikimumo etalonu, tačiau naujesnės kartos jau nebe tokios nepriekaištingos. Ilgą laiką bėdų šaltiniu buvo laikyti FSI ir 2.0 TDI varikliai su pompiniais purkštukais, o vėliau problemų pridėjo ir 1.4 TSI agregatas.
Pirmieji sutrikimai šiame „Golf“ pasireiškė ties 37 tūkst. kilometrų. Ilgainiui jie tik dažnėjo, o galutinis akordas buvo rimtas pavarų dėžės gedimas, užfiksuotas maždaug ties 150 tūkst. kilometrų rida. Taip vienas iš reputacijos lyderių gavo vieną prasčiausių įvertinimų.
Prie modelių, kurie nesugebėjo įveikti 100 tūkst. kilometrų be rimtų problemų, prisidėjo ir „Chevrolet Orlando“, BMW i3, „Ford Grand C-Max“ bei „Suzuki Vitara“. Jų eksploatacijos metu taip pat fiksuota nemažai techninių nesklandumų ir gedimų, keliančių abejonių dėl ilgalaikio patvarumo.
Ilgalaikių testų reikšmė pirkėjams
Ekspertai pabrėžia, kad šių testų rezultatai yra itin svarbūs žmonėms, ieškantiems naudoto automobilio. Remiantis realiai nuvažiuotu 100 tūkst. kilometrų atstumu, galima daug tiksliau prognozuoti, kurie modeliai ateityje gali pareikalauti didelių remonto išlaidų – dar prieš jiems gausiau pasirodant antrinėje rinkoje.
Tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad net ir gerą reputaciją turintys automobiliai gali slėpti rimtų konstrukcinių silpnybių. Vienas silpniausių įvertinimų skirtas būtent „Volkswagen Golf“ modeliui, o „Ford Fiesta“ ir „Audi Q3“ pavyzdžiai įrodo, jog žinomas markės vardas jokiu būdu negarantuoja ilgaamžiškumo.
Renkantis naudotą automobilį, verta remtis ne tik stereotipais ar subjektyviais atsiliepimais, bet ir ilgalaikių bandymų duomenimis. Būtent jie parodo, kaip automobilis iš tikrųjų atlaiko intensyvią kasdienę eksploataciją ir kokių netikėtumų galima tikėtis po kelių metų naudojimo.
