Lietuva ketvirtus metus prieš plataus masto Rusijos invaziją kovojančios Ukrainos karinei paramai jau yra skyrusi 1 mlrd. eurų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išlieka neabejotinai svarbiausias regioninio saugumo iššūkis. Lietuva ir Lenkija nuo pat kero pradžios teikia Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę, politinę paramą. Lietuva jau suteikė Ukrainai karinės paramos už 1 mlrd. eurų“, – žurnalistams sekmadienį po susitikimo su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais kalbėjo G. Nausėda.
„Rusijos sulaikymui skyrėme daugiausia dėmesio ir šiandienos susitikime – prezidentas Zelenskis pristatė naujausią pažangą JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva vykstančiuose pokalbiuose dėl taikos Ukrainoje. Ne pirmą kartą įsitikinome, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga“, – tikino Lietuvos prezidentas.
Pasak jo, vien Ukrainos energetikos infrastruktūros atkūrimui Lietuva yra skyrusi 100 mln. eurų.
„Ukrainos atstatymas turi vykti jau dabar, o ne kažkada ateityje“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Anot G. Nausėdos, bet koks ateities taikos Ukrainoje susitarimas turės užtikrinti šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą, o prie Rusijos atgrasymo reikšmingai prisidėtų Europos šalių dislokuotos pajėgos, kurias remtų JAV.
Jis taip pat ragino užtikrinti tinkamą Ukrainos karinių pajėgų finansavimą, Europos kariuomenėms mokytis iš šios šalies patirties fronte.
„Stiprios Ukrainos pajėgos ateityje atliks svarbiausią vaidmenį užkertant kelią naujai Rusijos agresijai, todėl būtina užtikrinti ilgalaikį jų finansavimą“, – sakė G. Nausėda.
Ukrainos prezidentas dėkojo už paramą jo vadovaujamai šaliai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėkojo Lietuvai ir Lenkijai už nuolatinę paramą, taip pat pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę infrastruktūrą ir padedant apsaugoti šalies gyventojus.
„Tai šiuo metu labai skausmingas klausimas – žmonės, kurie išgyvena Rusijos atakų padarinius, energetikos įranga ir kita parama, kurią teikia mūsų draugai iš Europos yra labai svarbi, ačiū už tai“, – žurnalistams sakė Vilniuje viešintis Ukrainos lyderis.
„Labai norisi, kad ir toliau galėtume būti kartu – ukrainiečiai, lietuviai ir lenkai“, – pridūrė jis.
V. Zelenskio teigimu, per susitikimą aptartos galimybės didinti Ukrainos oro erdvės apsaugą, plėsti europines finansavimo programas, tokios kaip SAFE paskolų mechanizmas, kurį, anot prezidento, dar reikia tobulinti.
„Tai nauja Europos programa, kuri vis dar laukia esminių sprendimų – mano nuomone, turėtų būti aiškiai išreikšta, kokia procentinė bendradarbiavimo su Ukraina dalis bus išreikšta joje“, – sakė V. Zelenskis.
Lietuvos prezidento teigimu, prie Ukrainos ir viso Rytų regiono saugumui ypač prisidės tai, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija gynybai finansuoti šiemet skirs rekordines lėšas.
Jis taip pat pabrėžė, kad tolimesnis trijų šalių bendradarbiavimas vadinamuoju Liublino formatu yra reikšmingas, puoselėjant bendrą istorinį paveldą, iš kurio, anot G. Nausėdos, valstybės ir dabar semiasi įkvėpimo.
„Laisvės troškimas ir atsisakymas paklusti tironijai – bendras istorinis paveldas, kurį branginame ir iš kurio semiamės įkvėpimo“, – teigė G. Nausėda.
„Tegul praeities kovos mus įkvepia ir toliau siekti naujų pergalių“, – sakė Lietuvos prezidentas.
K. Nawrockis: Kapčiamiesčio poligonas – strateginė saugumo investicija
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis savo ruožtu pažymėjo, kad karinės infrastruktūros vystymas yra strateginis regiono saugumo interesas.
„Optimistiškai vertinu tai, kad bus investuojama į (karinę – ELTA) infrastruktūrą, (…) žinome, kad Lietuvos Vyriausybė ir prezidentas planuoja investicijas į Kapčiamiesčio poligoną. (…) Tai yra strateginė investicija, jeigu kalbame apie Europos saugumą apskritai ir ypač Suvalkų koridoriaus saugumą“, – žurnalistams kalbėjo jis.
K. Nawrockio teigimu, Kapčiamiesčio poligone Lazdijų rajone treniruotis galėtų ir 16-oji Lenkijos mechanizuotoji divizija.
Lenkijos vadovas taip pat pažymėjo dvigubos paskirties karinės infrastruktūros investicijų svarbą – spartesnį europinių susisiekimo projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ vystymą, ragino Baltijos šalis mobilizuotis, jas užbaigiant greičiau.
Jis taip pat dėkojo Ukrainos prezidentui už galimybę „iš pirmų lūpų“ išgirsti apie esamą situaciją fronte – tai, anot jo, ypač svarbu vykstant taikos deryboms.
Pasak K. Nawrockio, Lenkija toliau didina investicijas į gynybą, džiaugėsi, kad šalies kariuomenės pajėgos pasiekė 200 tūkst., taip pat sveikino Lietuvos sprendimus didinti krašto apsaugos finansavimą, kuriais šalis taip pat didina savo saugumą.
„Tai byloja apie tai, kad mūsų partneriai, mūsų kaimynai jaučia atsakomybę priešinantis Rusijai“, – akcentavo Lenkijos prezidentas.
Kaip skelbta, sekmadienį į Prezidentūrą atvyko Lenkijos prezidentas K. Nawrockis su žmona Marta Nawrocka, juos pasitiko Lietuvos vadovas G. Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Lenkijos prezidentas kartu su Lietuvos vadovu G. Nausėda bei Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo Vilniaus arkikatedros bazilikoje rengiamose šv. Mišiose, lankėsi Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, kur vyko 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonija.
Senųjų Rasų kapinėse yra palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, taip pat 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.
Kiek anksčiau prezidento kanceliarija pranešė, kad G. Nausėda paminėti 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos okupacinę valdžią į Vilnių pakvietė ir „broliškų regiono valstybių vadovus“.
2023 m. Seimas paskelbė Sausio 22-ąją – 1863–1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupacinę valdžią pradžios dieną – atmintina data.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
