Renkdamiesi augalus sodui dažnai galvojame tik apie jų grožį – spalvas, žydėjimą, dekoratyvius lapus. Tačiau kai kurie augalai, nors ir labai puošnūs, gali tapti tikra problema: jie alina dirvą, trukdo augti kitiems augalams, plinta agresyviai ar net platina ligas. Todėl prieš sodinant verta žinoti, kurių rūšių geriau vengti.
Kai kurie augalai yra žalingi, nors iš pirmo žvilgsnio taip visai neatrodo. Kalbame ne tik apie svetimžemius, invaziniais pripažintus ir oficialiai draudžiamus augalus. Daugelis kitų, leidžiamų ir gerai pažįstamų rūšių taip pat gali būti pavojingos įvairiais aspektais. Tas, kuris tokius augalus pasodina savo sode, dažnai gana greitai tuo nusivilia.
Net ir pats gražiausias augalas gali būti laikomas žalingu dėl daugybės priežasčių. Akivaizdžiausia – jo toksiškumas ir apsinuodijimo lapais, vaisiais ar šaknimis rizika žmonėms bei gyvūnams. Tačiau dažnai pavojų kelia ir labai spartus augimas, kurį sunku suvaldyti, bei destruktyvus poveikis šalia augantiems augalams.
Žalingi augalai gali neigiamai veikti ir dirvožemį. Stipriai jį rūgštindami, išeikvodami maisto medžiagas ir siurbdami vandenį net iš gilių sluoksnių, jie palaipsniui nualina dirvą. Tokiose sąlygose kiti augalai silpsta, prasčiau auga ir ilgainiui pralaimi konkurencinę kovą atsparesnėms rūšims. Pavojingi, nors ir labai dekoratyvūs augalai taip pat gali platinti ligas kitiems krūmams, medžiams ar gėlėms.
5 augalai, kurių neverta sodinti sode
Planuodami, ką sodinsime sode, dažnai vadovaujamės vien tik išvaizda. Tačiau kai kurie augalai, nors ir labai dailūs, greitai tampa didžiausiu sodininko galvos skausmu. Kokių augalų geriau nesodinti savo sklype? Štai 5 rūšys, kurių vertėtų vengti:
Sumakas (sumakinis ožekšnis, Rhus typhina) – ne veltui kai kur pravardžiuojamas „kaimyno kerštu“. Nors džiugina spalvingais lapais ir dekoratyviais žiedynais, šis augalas ypač agresyviai plinta šaknų atžalomis. Per kelerius metus jis užima visą laisvą erdvę, o visiškai išnaikinti sumaką iš sklypo yra beveik neįmanoma.
Braztvinis saulėgrąžinis, arba topinambas (Helianthus tuberosus) – jo gumbai yra skanūs ir sveiki, o ryškiai geltoni žiedai atrodo itin gražiai, todėl neretai šį augalą pasodiname nepagalvoję apie pasekmes. Deja, dažnai tai tampa klaida. Topinambas yra labai ekspansyvus, ir kasmet jo vis daugėja – kartą pasodintas, paprastai sklype „apsigyvena“ visam laikui. Plėsdamasis jis atima šviesą, vandenį ir maisto medžiagas iš kitų kultūrų.
Kadiošius (kadagys, Juniperus) – visžalis spygliuotis, puikiai pakeliantis kaitrą, šaltį ir sausrą, dažnai sodinamas prie namų. Tačiau ne visi žino, kad šis patrauklus augalas yra kriaušių rūdžių – grybinės ligos, silpninančios medį ir sukeliančios vaisių žūtį – pernešėjas. Dėl to kadagio nereikėtų auginti ten, kur yra kriaušių.
Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) – vėlyvą vasarą ji gausiai ir gražiai geltonai žydi, yra vertinama kaip medingas augalas. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad ji išstumia vietines augalų rūšis ir per trumpą laiką gali užgožti visą sodą. Rykštenė lengvai plinta tiek šakniastiebiais, tiek vėjo platinamomis sėklomis, kurios nuskrenda labai toli. Nekontroliuojama kanadinė rykštenė greitai persimeta ir į kaimyninius sklypus.
Paprastasis eglys (Picea abies) – nereiklus ir iš tolo gražiai atrodantis medis, tačiau jo sode verčiau nesodinti. Po 10–15 metų jis išauga į milžinišką medį, o dėl sekliai išsivysčiusios šaknų sistemos lengvai išverčiamas vėjo ar audros. Be to, eglys sausina, nualina ir rūgština dirvą kelių metrų spinduliu nuo kamieno. Tokiose vietose beveik niekas nebenori augti.
Vietoj invazinių, žalingų ir agresyviai besiplečiančių rūšių geriau rinktis saugesnius augalus. Yra daugybė medžių ir krūmų, kurie auga lėčiau, nealina dirvožemio ir netrukdo kitiems augalams sode harmoningai vystytis.
