Pasaulyje dažniausiai vartojamas analgetikas – ir vienas dažniausiai Jungtinėse Valstijose naudojamų vaistų – gali daryti kur kas daugiau nei tik malšinti skausmą.
Acetaminofenas, dar vadinamas paracetamoliu ir plačiai žinomas kaip „Tylenol“ ar „Panadol“, gali būti siejamas su rizikingesniu elgesiu. Tai rodo 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame buvo vertinami žmonių elgesio pokyčiai pavartojus šio vaisto.
„Atrodo, kad acetaminofenas mažina neigiamas emocijas svarstant rizikingą veiklą – žmonės tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę“, – aiškino Ohajo valstijos universiteto neuromokslininkas Baldwinas Way, paskelbus tyrimo rezultatus.
Jo teigimu, jei maždaug ketvirtadalis JAV gyventojų kas savaitę vartoja acetaminofeną, sumažėjęs rizikos suvokimas ir padidėjęs polinkis rizikuoti teoriškai galėtų turėti reikšmingų pasekmių visai visuomenei.
Acetaminofenas veikia ne tik skausmą
Tyrimo rezultatai papildo vis gausėjančius mokslinius duomenis, rodančius, kad acetaminofenas gali veikti ne vien fizinį skausmą. Ankstesniuose darbuose šis vaistas sietas su sumažėjusiu jautrumu įskaudinimui, mažesne empatija ir net kai kurių pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Naujojo tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad pavartojus acetaminofeno gali pakisti ir gebėjimas emociniu lygmeniu suvokti bei vertinti riziką – jis gali būti nuslopintas arba susilpnėjęs.
Nors tikėtina, kad šis poveikis yra nedidelis ir kol kas turėtų būti vertinamas atsargiai, į jį verta atkreipti dėmesį. Acetaminofenas yra viena dažniausiai vaistuose naudojamų veikliųjų medžiagų JAV – ji aptinkama daugiau nei 600 skirtingų nereceptinių ir receptinių preparatų.
Kaip buvo atliekamas tyrimas?
Kelių eksperimentų serijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 universiteto studentų, buvo vertinama, kaip atsitiktinai paskirta 1 000 mg acetaminofeno dozė (rekomenduojama maksimali vienkartinė suaugusiojo dozė) paveikia polinkį rizikuoti, palyginti su placebą gavusia kontroline grupe.
Dalyviai kompiuterio ekrane turėjo „pūsti“ virtualų balioną. Kiekvienas paspaudimas, pripučiantis balioną, „uždirbdavo“ įsivaizduojamų pinigų. Tačiau balionui sprogus, visas sukauptas „uždarbis“ būdavo prarandamas. Užduotis buvo uždirbti kuo daugiau, tačiau neperžengti ribos ir nesusprogdinti baliono.
Rezultatai parodė, kad acetaminofeno pavartoję studentai elgėsi ryškiau rizikuodami nei placebo grupės dalyviai, kurie buvo atsargesni ir konservatyvesni. Apskritai acetaminofeną vartoję dalyviai balioną pumpavo daugiau kartų ir dažniau jį susprogdindavo.
„Jei esate linkę vengti rizikos, kelis kartus paspausite, o tada sustosite ir ‘pasiimsite’ uždarbį, nes nenorėsite prarasti visko, jei balionas sprogs“, – aiškino B. Way.
„Tačiau vartojant acetaminofeną, balionui didėjant, žmonės, mūsų manymu, patiria mažiau nerimo ir mažiau neigiamų emocijų dėl galimo sprogimo, todėl ryžtasi didesnei rizikai“, – pridūrė jis.
Rizikos vertinimo apklausos
Be baliono simuliacijos, dalyviai pildė ir apklausas, kuriose turėjo įvertinti rizikos lygį įvairiose hipotetinėse situacijose: pavyzdžiui, statant dienos pajamas už sporto varžybų baigtį, šokant su guma nuo aukšto tilto ar vairuojant automobilį be saugos diržo.
Vienoje apklausoje nustatyta, kad acetaminofeną vartoję dalyviai šias situacijas vertino kaip mažiau rizikingas nei kontrolinė grupė. Vis dėlto kitoje, labai panašioje apklausoje, toks pats efektas nepasitvirtino.
Nors laboratoriniai eksperimentai ne visada tiksliai atspindi realų elgesį kasdienėse situacijose, apibendrinę skirtingų bandymų rezultatus mokslininkai padarė išvadą, kad tarp acetaminofeno vartojimo ir didesnio polinkio rizikuoti gali egzistuoti statistiškai reikšmingas ryšys, net jei pats efektas nėra didelis.
Galimas ryšys su nerimu ir emocijomis
Tyrėjai pabrėžia, kad užfiksuotus elgesio pokyčius galima aiškinti ir kitais psichologiniais procesais, pavyzdžiui, sumažėjusiu nerimu.
„Gali būti, kad placebo grupėje, didėjant balionui, žmonės patiria vis stipresnį nerimą dėl galimo sprogimo“, – rašo mokslininkai.
„Kai nerimas tampa per didelis, jie sustoja. Acetaminofenas gali mažinti šį nerimą, todėl gali būti skatinamas didesnis polinkis rizikuoti“, – teigiama tyrime.
Autorių nuomone, ateityje reikėtų nuodugniau tirti šias galimas psichologines alternatyvas ir aiškintis biologinius mechanizmus, per kuriuos acetaminofenas galėtų veikti sprendimų priėmimą rizikingose situacijose.
Acetaminofenas – vis dar esminis vaistas
Nepaisant galimos įtakos rizikos suvokimui, acetaminofenas išlieka vienu svarbiausių ir plačiausiai vartojamų vaistų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija jį įtraukia į esminių vaistų sąrašą, nors klausimų dėl galimo poveikio psichologiniams procesams vis dar išlieka.
„Mums iš tiesų reikia daugiau tyrimų apie acetaminofeno ir kitų nereceptinių vaistų poveikį sprendimams, kuriuos priimame, ir rizikai, kurią esame pasiryžę prisiimti“, – pabrėžia B. Way.
