Tarp Vokietijos ir Danijos, po Baltijos jūros dugnu, statomas Fehmarnbelto tunelis – vienas ambicingiausių infrastruktūros projektų Europoje. Jį užbaigus, tai bus ilgiausias pasaulyje povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis, reikšmingai sutrumpinsiantis kelionės laiką tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos bei keičiantis prekių ir keleivių srautus visame regione.
Tunelis tiesiamas tarp Vokietijai priklausančios Fehmarn salos ir Danijos Lolland salos. Baigus darbus jo ilgis sieks 18 km, o svarbiausia – bus sukurta nuolatinė, nuo oro sąlygų nepriklausoma jungtis tarp Skandinavijos ir žemyninės Europos.
Statybos oficialiai pradėtos 2020 m. Iš pradžių planuota tunelį atidaryti 2029 m., tačiau vėliau patvirtinta, kad šis terminas gali būti nukeltas. Vis dėlto projekto vykdytojai pabrėžia, jog, nepaisant iššūkių, darbai tęsiami pagal atnaujintą grafiką.
Fehmarnbelto tunelio mastas ir techniniai sprendimai
Tunelis bus pritaikytas dviem transporto rūšims: automobiliams ir traukiniams. Jame numatytos dvi dviejų juostų kelio važiuojamosios dalys ir dvikelis geležinkelio ruožas. Automobiliams bus leidžiama važiuoti iki 110 km/val. greičiu, todėl 18 km atstumą bus galima įveikti maždaug per 10 minučių. Keleiviniai traukiniai tunelyje važiuos iki 200 km/val. greičiu, o kelionė truks apie 7 minutes. Palyginimui, šiuo metu keltų linija tą patį maršrutą įveikia maždaug per 45 minutes.
Skirtingai nei kai kurie kiti tuneliai, Fehmarnbelto tunelis nebus gręžiamas uolienose. Jis statomas panardinimo būdu: iš anksto pagaminti gelžbetonio segmentai nuleidžiami ant jūros dugno ir sujungiami į vientisą konstrukciją. Tunelį sudarys 79 elementai, kurių kiekvieno ilgis – apie 217 metrų, o svoris – apie 73 tūkst. tonų. Sujungus segmentus, jie bus hermetiškai sutvirtinami ir užpilami, taip suformuojant patikimą komunikacijos koridorių po Baltijos jūra.
Statybos kaina ir finansavimas
Bendra projekto vertė siekia apie 8 mlrd. eurų. Pagrindinė investuotoja yra Danija, o Europos Sąjunga tunelį remia maždaug 1,3 mlrd. eurų suma pagal TEN-T (Transeuropinio transporto tinklo) programą.
Siekiant užtikrinti tokio masto projekto įgyvendinimą, Danijoje pastatyta specializuota tunelių gamykla. Joje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų iš įvairių šalių, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Statybų bazė užima daugiau nei 2 kv. km plotą. Per laikinąjį statybų uostą Puttgardene jau pervežta daugiau kaip 500 tūkst. tonų medžiagų – daugiausia cemento, smėlio, žvyro ir akmens.
Techniniai iššūkiai ir darbų vėlavimas
2025 m. oficialiai patvirtinta, kad projektas susidūrė su techniniais sunkumais. Pagrindinė problema siejama su specializuotu laivu „IVY“, skirtu gelžbetoninių tunelio segmentų panardinimui. Užsitęsę bandymai ir neužbaigtos sertifikavimo procedūros lėmė bent pusantrų metų darbų vėlavimą, todėl pirminio atidarymo termino nebeįmanoma išlaikyti.
Vis dėlto projekto vykdytojai teigia, kad rizikos yra valdomos, o atnaujintas grafikas leidžia nuosekliai tęsti darbus. Stabilus finansavimas ir jau sukurti gamybiniai pajėgumai leidžia tikėtis, kad tunelis bus sėkmingai užbaigtas.
Kaip tunelis pakeis keliones ir logistiką?
Fehmarnbelto tunelio atidarymas turėtų sutrumpinti kelionės laiką tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos net iki dviejų valandų. Vairuotojams tai reikš greitesnį ir labiau prognozuojamą maršrutą, nebepriklausantį nuo keltų tvarkaraščių, oro sąlygų ar eilių uostuose. Kelionė taps panaši į įprastą važiavimą magistrale – tik šįkart po jūros dugnu.
Didelį poveikį pajus ir krovinių vežėjai bei tarptautinė logistika. Naujoji jungtis taps svarbia grandimi tarp Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių. Trumpos ir patikimos jungtys ypač svarbios laiko atžvilgiu jautriems kroviniams ir „just-in-time“ tiekimo grandinėms.
Prognozuojama, kad tunelis paskatins prekybą, turizmą ir regionų ekonominį bendradarbiavimą, o Baltijos regionas taps dar reikšmingesne jungtimi tarp Šiaurės ir likusios Europos.
