Kava su proteinu – energijos suteikiantis supergėrimas ar tik rinkodaros triukas? Toks gėrimas iš tiesų gali padėti jaustis žvaliau ir lengviau padidinti baltymų suvartojimą, tačiau kartu svarbu įvertinti ir galimus trūkumus.
Viena pagrindinių šio derinio naudų – proteinas padeda paprasčiau pasiekti kasdienį baltymų poreikį. Esminė baltymų funkcija yra aprūpinti organizmą aminorūgštimis (baltymų „statybinėmis medžiagomis“), kurios reikalingos nuolatiniam audinių palaikymui, atstatymui ir gijimui. Tai svarbu raumenims, kaulams, odai ir kitiems audiniams.
Daugeliui žmonių optimalus baltymų kiekis vieno valgymo metu siekia apie 0,25–0,40 g kilogramui kūno masės.
Padeda gerinti fizinius rezultatus
Baltymų vartojimas po treniruotės padeda atkurti ir stiprinti raumenis. Sportuojantiems žmonėms baltymų poreikis paprastai yra didesnis, nes fizinis krūvis mechaniškai „dėvi“ audinius ir didina jų atstatymo poreikį. Daugumai fiziškai aktyvių asmenų rekomenduojama suvartoti apie 1,2–2 g baltymų kilogramui kūno svorio per parą.
Kuo krūvis didesnis, tuo daugiau atsigavimo reikia, o tai dažnai reiškia ir didesnį baltymų kiekį mityboje.
Tyrimai taip pat rodo, kad kofeinas – natūralus kavoje esantis stimuliatorius – gali pagerinti sportinį pajėgumą: sustiprinti raumenų susitraukimus ir padėti atitolinti nuovargį.
Gali padėti mažinti kūno svorį
Baltymai padeda ilgiau išlikti sotiems, todėl gali sumažėti alkio pojūtis ir bendras suvartojamų kalorijų kiekis. Kofeinas kai kuriems žmonėms taip pat šiek tiek slopina apetitą, nes gali paveikti alkio hormonų balansą.
Be to, organizmas sudegina daugiau energijos skaidydamas baltymus, palyginti su riebalais ar angliavandeniais, todėl gali nežymiai paspartėti medžiagų apykaita.
Pagrindinės rizikos
Baltymų suvartojimą svarbu derinti su kitais dviem būtinais makroelementais – riebalais ir angliavandeniais. Jei baltymų gaunama daug, o riebalų ir angliavandenių per mažai, organizmas gali pradėti naudoti baltymus kaip energijos šaltinį, užuot skyręs juos raumenų augimui ir atstatymui.
Baltymai geriausiai panaudojami tuomet, kai visi makroelementai (baltymai, riebalai ir angliavandeniai) paskirstomi tolygiai per dieną. Todėl, jei pusryčiams renkatės kavą su proteinu, nebūtinai verta ją iš karto derinti su keliais papildomais baltymų šaltiniais, pavyzdžiui, kiaušiniais, graikišku jogurtu ir dar vienu proteino kokteiliu.
Kaip tinkamai į kavą įmaišyti proteino miltelius?
Vieniems patogiausia kavą maišyti su jau paruoštu proteino kokteiliu, kuriame vienoje porcijoje gali būti iki 30 g baltymų. Kiti į kavą įdeda kelis kaušelius augalinio proteino miltelių ir taip gėrimą praturtina maždaug 20–25 g baltymų.
Svarbu neberti proteino į verdančią, ką tik nuo ugnies nuimtą kavą: dėl per aukštos temperatūros baltymas gali sukrešėti ir susidaryti gumuliukai. Geriausia, kad kava būtų atvėsusi iki maždaug 60–70 °C.
Proteinas su saldikliais ar aromatizatoriais gali pastebimai pakeisti kavos skonį – ne visada į gerąją pusę. Pats kofeino ir baltymų derinys nėra savaime žalingas, tačiau žmonėms, jautriems kofeinui, vertėtų stebėti, ar nepasireiškia širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija) ar rankų drebėjimas.
Jei renkatės augalinį pieną, pravartu rinktis tokį, kuriame yra daugiau baltymų – taip dalį jų gausite ir iš augalinių šaltinių.
