Daugelis žmonių naktį kalba per miegus net to nesuvokdami. Dažniausiai šis reiškinys yra visiškai nepavojingas ir gydymo nereikalauja. Vis dėlto dažnas arba itin intensyvus kalbėjimas miegant kartais gali signalizuoti apie miego sutrikimus, miego trūkumą ar psichologines problemas.
Specialistai teigia, kad kalbėjimas miegant gali pasireikšti bet kurioje miego stadijoje. Tačiau ypač dažnai tai nutinka greitojo miego (REM) fazėje. Šiuo laikotarpiu suaktyvėja smegenų veikla, sapnai tampa ryškesni, padažnėja kvėpavimas ir širdies ritmas.
Žmonės, kalbantys per miegus, gali ištarti aiškius žodžius ar net ištisas frazes. Kartais girdimi šūksniai, juokas, šnabždesys ar keiksmažodžiai. Tokie epizodai paprastai būna trumpi ir trunka nuo kelių iki maždaug dešimties sekundžių.
Daugeliu atvejų kalbėjimo epizodai kartojasi periodiškai, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali tapti dažni ar net nuolatiniai. Ryte kalbėjęs miegodamas žmogus dažniausiai neprisimena, kas vyko naktį, todėl problemą pastebėti dar sunkiau.
Tikslios kalbėjimo miegant priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Vis dėlto pastebėta, kad šis reiškinys dažniau pasireiškia žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, patiriantiems potrauminio streso sutrikimą ar turintiems tam tikrų elgesio sutrikimų.
Kalbėjimą miegant gali išprovokuoti tiek emociniai, tiek fiziniai veiksniai. Stresas, stipri emocinė įtampa ar nerimas padidina tikimybę, kad žmogus naktį pradės kalbėti. Prie to prisideda ir prastesnė miego kokybė bei nuolatinis nuovargis.
Šį sutrikimą taip pat gali sustiprinti alkoholis, narkotinės medžiagos ar psichikos sveikatos sunkumai, tokie kaip nerimas ar depresija. Nemiga, sunkumai užmiegant ir ilgalaikis miego trūkumas taip pat laikomi svarbiais rizikos veiksniais.
Mokslininkai mano, kad polinkis kalbėti miegant gali būti paveldimas. Pastebima, jog vaikai ir paaugliai per miegus kalba dažniau nei suaugusieji, o daugeliu atvejų su amžiumi šis reiškinys susilpnėja arba visai išnyksta.
Nors kalbėjimas miegant paprastai nekelia tiesioginės grėsmės sveikatai, jis gali trikdyti paties žmogaus poilsį. Be to, tai neretai tampa problema partneriui ar kitiems šeimos nariams: ilgainiui naktinis triukšmas gali prisidėti prie jų miego sutrikimų ar nemigos.
Universalaus vaisto nuo kalbėjimo miegant nėra. Tačiau pagerinus bendrą miego kokybę, šis reiškinys dažnai suretėja arba visai išnyksta. Reguliarus miego režimas, pakankamas poilsis ir sveiki kasdieniai įpročiai gali turėti didelę reikšmę.
Jeigu partnerio kalbėjimas miegant trukdo jūsų poilsiui, verta ieškoti sprendimų, padedančių apsaugoti miego kokybę. Kai kuriais atvejais praverčia ausų kamštukai arba miego aplinkos pritaikymas. Jei problema išlieka arba stiprėja, rekomenduojama pasitarti su miego specialistu.
