Žiemos metu atliekamas purškimas aliejiniais preparatais – paprastas ir aplinkai palankus būdas apsaugoti sodo medžius bei krūmus nuo daugelio kenkėjų visam sezonui. Tinkamai parinktas laikas ir kruopštus purškimas leidžia gerokai sumažinti kenkėjų populiaciją, kartu išvengiant agresyvių cheminių insekticidų. Žemiau paaiškinama, kodėl verta rinktis aliejinius purškimus ir kokius vaismedžius bei vaiskrūmius tikslingiausia taip prižiūrėti.
Kiekvienas sodininkas nori džiaugtis sveikais, savo užaugintais vaisiais be kenkėjų pažeidimų. Tam gali padėti žiemą ir ankstyvą pavasarį atliekami aliejiniai purškimai. Skirtingai nei daugelis cheminių insekticidų, šios priemonės dažnai laikomos ekologiškesnėmis ir saugesnėmis naudoti. Jos paprastai gaminamos parafino arba augalinio aliejaus pagrindu.
Aliejinių preparatų veikimo principas paprastas: jie padengia kenkėjų kūną plona plėvele ir užblokuoja kvėpavimo angas, todėl vabzdžiai nebegali kvėpuoti ir žūsta. Tokie purškimai veiksmingi ne tik prieš suaugusius vabzdžius, bet ir prieš jų lervas bei kiaušinėlius.
Tinkamai parinkus laiką ir purškiant kruopščiai, galima sumažinti amarų, skydamarių, voratinklinių erkučių, žieminių kenkėjų lervų, kandžių ir kitų čiulpiančių bei siurbiančių kenkėjų gausą. Daugelis jų žiemoja žievės įtrūkimuose, šakų įlinkiuose ir po pumpurų žvyneliais, todėl purškimas, atliktas tinkamu metu, pasiekia kenkėjus dar iki aktyvios vegetacijos pradžios.
Kada geriausia purkšti aliejumi? Darbus verta planuoti vėlyvą žiemą – dažniausiai vasario antroje pusėje arba kovo mėnesį. Svarbiausia stebėti augalus: kai pumpurai jau pradeda brinkti, tačiau lapai dar neišsiskleidę, kenkėjai ima aktyvėti ir tampa ypač jautrūs aliejiniam purškimui. Būtent šiuo laikotarpiu dažniausiai pasiekiami geriausi rezultatai.
Svarbus patarimas: aliejinius purškimus atlikite saulėtą, ramų, be vėjo ir pakankamai šiltą žiemos ar ankstyvo pavasario dieną, kai oro temperatūra siekia apie 5–8 °C. Panaši temperatūra turėtų išsilaikyti dar 1–2 paras po purškimo, kad preparatas spėtų veikti ir nebūtų nuplautas lietaus ar pažeistas šalnų.
Kokius vaismedžius ir vaiskrūmius purkšti aliejumi?
Aliejinių purškimų efektyvumas labai priklauso nuo atlikimo kokybės. Svarbu, kad kamienas, skeletinės šakos ir smulkesnės šakelės būtų tolygiai padengtos tirpalu iš visų pusių. Purškiant nereikėtų taupyti – preparatas veikia tik tiesioginio kontakto būdu, todėl tirpalas turi patekti į žievės plyšius, įtrūkimus ir kitas vietas, kur slepiasi kenkėjai; normalu, jei dalis tirpalo net ima lašėti nuo šakų.
Pasirinktą aliejinį preparatą būtina skiesti pagal gamintojo rekomendacijas (dažnai naudojama apie 2 % koncentracija). Per silpnas tirpalas gali būti nepakankamai veiksmingas, o per stiprus – pakenkti augalui.
Žieminis purškimas aliejumi tinka daugeliui vaismedžių ir vaiskrūmių. Vis dėlto geriausia jį taikyti tiems augalams, kurie praėjusį sezoną buvo aiškiai pažeisti kenkėjų. Aliejiniai preparatai nėra selektyvūs – jie gali paveikti ne tik žalingus, bet ir naudingus vabzdžius (pvz., boružes ar auksaakes), kurie žiemoja ant augalų. Dėl to viso sodo „profilaktiškai“ purkšti iš eilės paprastai nerekomenduojama.
Aliejumi dažniausiai purškiami šie vaismedžiai ir vaiskrūmiai:
- slyvos;
- obelys;
- kriaušės;
- abrikosai;
- persikai;
- trešnės;
- vyšnios;
- serbentai;
- agrastai;
- šilauogės (žemaūgės ir aukštaūgės);
- vynuogės;
- lazdynai.
Aliejiniai preparatai gali būti naudojami ir dekoratyviniams augalams. Dažniausiai jais purškiami spygliuočiai (pvz., eglės), taip pat tujos, maumedžiai, rožės, bugieniai, lauravyšnės, buksmedžiai ir kiti lapuočiai dekoratyviniai krūmai.
