Kai žmogų ištinka insultas, įprastinis gydymas – kraujotakos į smegenis atkūrimas – gali išgelbėti gyvybę, tačiau kartu kartais sukelia ir papildomą pažeidimą. Naujas injekcijomis leidžiamas nanomaterialas žada apsaugoti smegenis būtent nuo šios antrinės žalos.
Regeneracinė medžiaga, sutrumpintai vadinama IKVAV-PA, sukurta JAV Šiaurės Vakarų universiteto (Northwestern University) mokslininkų. Anksčiau ji jau pademonstravo gebėjimą atkurti audinius pelių nugaros smegenų pažeidimų modelyje, o naujajame tyrime buvo išbandyta ūminio išeminio insulto modelyje – tai dažniausiai pasitaikantis insulto tipas.
Šio gydymo pagrindą sudaro vadinamosios supramolekulinės terapinės peptidų struktūros (STP), dar vadinamos „šokančiomis molekulėmis“. Taip jos pramintos dėl itin dinamiško biologinių dalių judėjimo, kuris leidžia molekulėms lanksčiau ir efektyviau sąveikauti su taikininėmis ląstelėmis.
Kita svarbi šio metodo naujovė – sisteminis skyrimo būdas, kai molekulės suleidžiamos į kraujotaką. Tai leidžia vaistą skirti greitai, paprastai ir gerokai mažiau invazyviai, nei bandant medžiagą pristatyti tiesiai į smegenis.
„Šis sisteminis skyrimas ir gebėjimas įveikti kraujo–smegenų barjerą yra didelis žingsnis į priekį. Jis gali būti naudingas ir gydant trauminį smegenų sužalojimą ar neurodegeneracines ligas, tokias kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė“, – aiškina medžiagų mokslininkas Samuelis Stuppas.
Bandymuose su pelėmis pirmasis pasiekimas buvo tai, kad vaistas iš tiesų pasiekė smegenis per kraujotaką. Be to, nebuvo pastebėta ryškių pašalinių poveikių ar didesnio bendro organizmo sutrikdymo, o tai rodo, kad terapija tiksliai „pataikė“ į insulto pažeistą vietą.
Palyginti su negydytomis pelėmis, toms, kurioms biomaterialas buvo suleistas po kraujotakos atkūrimo, nustatyta mažiau smegenų audinio pažeidimų, silpnesni uždegimo požymiai ir mažesnis žalingas imuninės sistemos atsakas.
Pagrindinė IKVAV-PA užduotis – skatinti pažeistų nervinių ląstelių atsinaujinimą ir kartu slopinti uždegiminius procesus. Uždegimas po insulto yra ypač pavojingas, nes organizmas ir toliau intensyviai reaguoja į pirminį kraujotakos sutrikimą.
„Kai susidaro trombas ir užkemša kraujagyslę, toje vietoje ima kauptis žalingos molekulės. Vėliau, kai krešulys pašalinamas ir kraujotaka atkuriama, visos šios ‘blogosios’ medžiagos staiga išsilaisvina į kraują ir sukelia papildomą pažeidimą“, – aiškina S. Stuppas.
„Tačiau ‘šokančios molekulės’ pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl padeda sušvelninti šiuos procesus ir kartu skatina nervinių tinklų atsikūrimą.“
Insulto gydymas po ūminės fazės yra sudėtingas balanso klausimas. Išeminis insultas ištinka, kai krešulys užblokuoja kraujo tėkmę į tam tikrą smegenų sritį. Kraujotakos atkūrimas yra būtinas, tačiau kartu gali pasireikšti vadinamasis reperfuzijos pažeidimas, lemiantis papildomą audinių žūtį ir ilgalaikę negalią.
Ateityje, toliau tobulinant šią technologiją, IKVAV-PA galėtų tapti papildomu gydymo būdu, taikomu kartu su kraujotakos atkūrimu (reperfuzija). Vis dėlto šį metodą dar būtina išsamiai ištirti klinikiniuose tyrimuose su žmonėmis ir ilgesnį laiką stebėti rezultatus, kad būtų galima įvertinti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį saugumą bei praktinį pritaikomumą.
Kasmet insultą patiria dešimtys milijonų žmonių. Nors išgyvenamumas šiandien yra palyginti aukštas, ši liga vis dar kasmet nusineša kelis milijonus gyvybių, o dar daugiau žmonių lieka su ilgalaike negalia. IKVAV-PA terapija ateityje galėtų prisidėti prie šių skaičių mažinimo ir pagerinti išgyvenusių pacientų gyvenimo kokybę.
„Insultas sukelia ne tik didžiulę asmeninę ir emocinę naštą pacientams, bet ir didelę finansinę naštą šeimoms bei bendruomenėms“, – pabrėžia neurologas Ayushas Batra.
„Terapija, kuri padėtų atkurti funkcijas ir sumažintų smegenų pažeidimo mastą, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų ypač didelį poveikį.“
