Tinkamai sureguliuoti automobilio veidrodėliai yra viena svarbiausių saugaus vairavimo sąlygų. Netinkamas jų nustatymas padidina akląsias zonas, apsunkina situacijos kelyje vertinimą ir gali tapti rimtų eismo įvykių priežastimi, ypač keičiant eismo juostą ar manevruojant intensyviame sraute. Todėl veidrodėlių reguliavimas neturėtų būti atliekamas skubotai ar „iš įpročio“ – tai procesas, kuris prasideda dar prieš pasukant pirmąjį veidrodėlį.
Pirmasis ir būtinas žingsnis – taisyklinga sėdėsena. Veidrodėlius galima teisingai sureguliuoti tik tuomet, kai vairuotojas sėdi natūralioje, patogioje ir saugioje padėtyje. Sėdynė turi būti nustatyta taip, kad nuspaudus sankabos pedalą ar stabdį koja liktų lengvai sulenkta per kelį, o ne visiškai ištiesta.
Vairo atstumas laikomas tinkamu tada, kai ištiesus ranką riešas patogiai remiasi į viršutinę vairo dalį, o vairuojant alkūnės lieka šiek tiek sulenktos. Nugara turi remtis į atlošą, o pečiai neturi atsiplėšti nuo sėdynės net sukant vairą. Tik tokioje padėtyje sureguliuoti veidrodėliai bus naudingi realiomis važiavimo sąlygomis, nes bet koks vėlesnis sėdynės perstatymas iš karto iškreips matymo lauką.
Galinio vaizdo veidrodėlis skirtas stebėti tai, kas vyksta tiesiai už automobilio. Jį reikia reguliuoti sėdint įprastoje vairavimo padėtyje, nesilenkiant į priekį ir nesukant kūno. Veidrodėlyje turi matytis visas galinis automobilio stiklas nuo krašto iki krašto, o didžioji vaizdo dalis turi būti skirta keliui, o ne salono interjerui.
Dažna klaida – pasukti veidrodėlį taip, kad jame būtų matoma galinė sėdynė ar keleiviai. Tai suprantama, ypač vežant vaikus, tačiau saugumo požiūriu toks sprendimas netinkamas. Jei reikia stebėti gale sėdinčius keleivius, daug saugiau naudoti papildomą veidrodėlį, o pagrindinį palikti skirtą tik eismo situacijai už automobilio.

Šoniniai veidrodėliai atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant akląsias zonas. Net ir idealiai juos sureguliavus, aklųjų zonų visiškai panaikinti neįmanoma, tačiau jas galima gerokai sumažinti.
Didžiausia problema kyla tuomet, kai vairuotojai šoninius veidrodėlius nustato taip, kad juose matytų didelę automobilio kėbulo dalį. Tokiu atveju realus vaizdas šalia automobilio susiaurėja, o pavojingos zonos išlieka.
Taisyklingai sureguliuoti šoniniai veidrodėliai turėtų rodyti kuo daugiau aplinkos ir kuo mažiau paties automobilio. Kėbulo fragmentas veidrodėlyje turėtų būti minimalus – vos siaura juosta, padedanti orientuotis.
Dešiniajame veidrodėlyje galima matyti durų rankeną ar nedidelę galinės dalies dalį, tačiau pagrindinę vaizdo dalį turi užimti šalia esanti eismo juosta. Kairiajame veidrodėlyje taip pat rekomenduojama matyti tik nedidelį automobilio fragmentą ir visą gretimą eismo ruožą, kuriuo gali artėti kitos transporto priemonės.
Paprastas būdas pasitikrinti nustatymą – stebėti, kaip pro šalį važiuojantis automobilis „pereina“ iš šoninio veidrodėlio į galinio vaizdo veidrodėlį. Jei transporto priemonė dingsta iš vieno veidrodėlio ir beveik iš karto pasirodo kitame, vadinasi, akloji zona yra minimali ir veidrodėliai sureguliuoti tinkamai.
Teisingai nustatyti galinio vaizdo ir šoniniai veidrodėliai leidžia vairuotojui geriau suvokti aplinką, laiku pastebėti kitus eismo dalyvius ir priimti saugesnius sprendimus. Tai paprastas, bet itin svarbus įgūdis, kuris realiomis sąlygomis gali padėti išvengti avarijos ir išsaugoti ne tik automobilį, bet ir žmonių gyvybes. Kiekvieną kartą atsisėdę prie vairo skirkite kelias sekundes sėdėsenai ir veidrodėliams – tai paprastas įprotis, galintis apsaugoti sveikatą ir gyvybę.

