Vienoje Indonezijos oloje mokslininkai aptiko žmogaus rankos kontūrą, kuris, kaip manoma, yra seniausias iki šiol žinomas urvinės dailės pavyzdys pasaulyje. Skaičiuojama, kad šiam piešiniui gali būti apie 67 800 metų.
Paveiksle vos įžiūrimas rausvas rankos kontūras. Tyrėjai mano, kad piešinys sukurtas priglaudus ranką prie uolos sienos ir aplink jos perimetrą apipurškus paviršių pigmentu.
67 800 metų amžius yra maždaug 1 100 metų didesnis nei ankstesniam seniausiu laikytam rankos atvaizdui, rastam Ispanijoje.
Mokslininkų teigimu, žmonės, palikę šį piešinį Indonezijos oloje, priklausė populiacijai, kuri iš žemyninės Azijos atkeliavo į Indonezijos salas.
Tyrimo vadovas, Grifito universiteto archeologas Maksimas Oberas, pažymėjo, kad šis senovinis rankos trafaretas yra išskirtinis, nes priskiriamas stiliui, aptinkamam tik Indonezijos salose. Anot jo, pirštų galiukai pavaizduoti itin kruopščiai ir tarsi „paaštrinti“.
„Paaštrinti pirštai, akivaizdu, turėjo gilų kultūrinį reikšmingumą, tačiau mes tiksliai nežinome, kokį. Galbūt tai buvo susiję su sudėtingais senovės žmonių santykiais su gyvūnų pasauliu“, – pridūrė Grifito universiteto archeologas ir tyrimo bendraautoris Adamas Brammas.
Nors rankų atvaizdai urvų mene nėra itin reta tema, pagrindinė šio radinio vertė – jo amžius.
Atradimas taip pat sustiprina prielaidą, kad Homo sapiens Australiją ir Naująją Gvinėją galėjo pasiekti maždaug 15 tūkst. metų anksčiau, nei mano dalis mokslininkų.
Tyrėjų nuomone, šis piešinys yra dar vienas įrodymas, kad Australijos čiabuvių protėviai per Pietryčių Aziją judėjo gerokai anksčiau, nei manyta, o kelionės metu kūrė urvinę dailę.
Per pastarąjį dešimtmetį Indonezijos regione padaryti atradimai vis dažniau paneigia anksčiau vyravusį požiūrį, jog abstraktus mąstymas ir vaizduojamasis menas išsivystė tik ledynmečio laikotarpio Europoje, o vėliau iš ten paplito po likusį pasaulį.
Pasak profesoriaus Brammo, naujausias radinys dar kartą patvirtina tikimybę, kad Europa nebuvo pirmasis ir vienintelis „žmogaus proto pabudimo“ židinys: kūrybiškumas, jo teigimu, iš prigimties glūdėjo žmonių protėvių prigimtyje.
Tuo metu kitame pasaulio regione, Egipto dykumoje, mokslininkai aptiko milžiniškus hieroglifus. Specialistai pažymėjo, kad šie ženklai suteikia retą galimybę pamatyti, kaip ankstyvieji Egipto raštininkai siejo valdovus su kosmine tvarka.
Šie hieroglifai laikomi seniausia kada nors rasta didelio mastelio senovinių simbolių seka. Manoma, kad jie perteikia žinią apie karališkąją valdžią ir Visatos sandarą.
