Paprastoji alyva, dažnai liaudiškai vadinama buzu, yra vienas mėgstamiausių sodo krūmų Lietuvoje. Ji vertinama dėl gausaus žydėjimo, sodraus, lengvai atpažįstamo kvapo ir ilgaamžiškumo. Tinkamai parinktoje vietoje ir gerai prižiūrima alyva gali augti bei žydėti dešimtmečius, tapdama neatsiejama sodybos ar kiemo dalimi.
Žemiau pateikiami svarbiausi patarimai, kaip parinkti alyvai tinkamą vietą, kaip ją prižiūrėti per metus ir kaip nesudėtingai pasidauginti šį krūmą savo sode.
Paprastoji alyva (Syringa vulgaris) priklauso alyvmedinių šeimai, todėl jai ypač svarbi saulėta augimo vieta. Geriausiai ji auga atviroje saulėje, kai per dieną gauna bent 6–8 valandas tiesioginių saulės spindulių. Pusiau pavėsyje alyva taip pat gali augti, tačiau žydėjimas dažniausiai būna menkesnis, o žiedynai – retesni.
Dirvai alyva nėra itin reikli, bet geriausiai jaučiasi derlingame priemolyje. Svarbiausia sąlyga – kad žemė nebūtų nuolat permirkusi. Užmirkimas kenkia šaknims ir ilgainiui silpnina visą augalą. Alyva gana ištverminga ir prisitaiko prie įvairių dirvožemio sąlygų, jei tik vanduo neužsistovi.
Žydėjimo metu alyva sukrauna melsvai violetinius, violetinius ar šviesesnių atspalvių žiedus, susitelkusius į maždaug 15 cm ilgio žiedynus – šluoteles. Žiedai ne tik puošia sodą, bet ir skleidžia intensyvų, malonų kvapą. Žydinčias šakas galima skinti, merkti į vazas, o vėliau – prireikus – ir džiovinti.
Pirmosiomis savaitėmis po pasodinimo jauni alyvos sodinukai reikalauja daugiau dėmesio. Dirva turėtų būti tolygiai drėgna, tačiau be stovinčio vandens. Kai krūmas gerai įsišaknija, jis tampa atsparesnis trumpalaikėms sausroms ir papildomo laistymo dažniausiai nebereikalauja.
Pavasarį alyvą verta patręšti trąšomis, kuriose vyrauja kalis. Šis elementas skatina žiedų formavimąsi ir gali pailginti žydėjimo laiką. Pirmieji žiedai paprastai pasirodo gegužę, o žydėjimas, priklausomai nuo veislės ir oro sąlygų, trunka apie 2–4 savaites.
Žiemą paprastoji alyva pereina į ramybės laikotarpį: sustabdo augimą ir numeta lapus. Šiuo metu jos nereikėtų nei tręšti, nei formuoti. Genėjimas šaltuoju sezonu gali paskatinti ankstyvą ūglių augimą, o tai padidina apšalimo riziką.
Svarbu žinoti, kad alyva žiedinius pumpurus formuoja ant praėjusių metų ūglių. Dėl to žiemą ar ankstyvą pavasarį nukirpti ūgliai reiškia prarastą būsimą žydėjimą. Tinkamiausias laikas genėti alyvą – iškart po žydėjimo, kol dar neprasidėjo naujų pumpurų formavimasis. Toks genėjimas padeda krūmui atsinaujinti, sutankėti ir kitais metais žydėti gausiau. Jei alyva netyčia apgenėta netinkamu metu, ji nežus, tačiau tą sezoną žydės silpniau arba visai nežydės.
Norint sode turėti daugiau paprastųjų alyvų, nebūtina pirkti naujų sodinukų – šis krūmas lengvai dauginamas savarankiškai. Vienas paprasčiausių būdų yra dauginimas atlankomis: žemai augančią šakelę palenkite prie žemės, prismeikite ir užberkite dirvožemiu. Po kurio laiko toje vietoje susiformuos šaknys, o atskyrus šakelę nuo motininio krūmo gausite naują augalą.
Alyvas galima dauginti ir auginiais. Vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje nupjautas pusiau sumedėjęs ūglis sodinamas į lengvą, orui laidų substratą ir laikomas drėgnoje, šiltoje aplinkoje. Šis būdas reikalauja daugiau kantrybės, tačiau taip pat yra veiksmingas.
Dar vienas natūralus dauginimo būdas – šakninės atžalos. Subrendę alyvų krūmai dažnai išleidžia jaunus ūglius kiek atokiau nuo pagrindinio kamieno. Paliktos atžalos konkuruoja su motininiu krūmu dėl vandens ir maisto medžiagų, tačiau jos puikiai tinka naujiems sodinukams. Pavasarį arba vasaros pradžioje atžalą galima atsargiai iškasti su dalimi šaknų ir persodinti į kitą vietą arba laikinai pasodinti į vazoną.
Tinkamai prižiūrima paprastoji alyva daugelį metų džiugins gausiu žydėjimu ir kvapu bei taps vienu ryškiausių sodo akcentų.
