Lietuvos gyventojai pernai grąžino daugiau kaip 706,69 mln. gėrimų pakuočių su užstatu. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas pažymi, kad 700 mln. grąžintų pakuočių riba pasiekta jau antrus metus iš eilės ir tampa savotiška kartelė, planuojant šių metų tikslus.
„Stabiliai aukšti rezultatai rodo visuomenės įsitraukimą ir užstato sistemos palaikymą. Surinktos pakuotės virsta tūkstančiais tonų žaliavų, kurias naudoja stiklo, plastiko ir metalo perdirbimo įmonės. Taip pakuočių atliekos tampa naujais gaminiais“, – sako G. Varnas. Pasak jo, Lietuvos gyventojai vis dažniau užstatą aukoja kilniems tikslams – gamtos išsaugojimui ar paramai Ukrainos kovai už laisvę.
Šimtai naujų ir pažangesnių taromatų
USAD vadovas pabrėžia, kad taros grąžinimo sistema veikia sklandžiai, o papildomo patogumo suteikia nuolat atnaujinami taromatai. Pernai įvairiose šalies vietose atnaujinta net 200 taromatų – senesnius modelius pakeitė nauji, pažangesni įrenginiai, veikiantys greičiau ir efektyviau. Tai palengvina parduotuvių darbuotojų darbą ir leidžia gyventojams sparčiau grąžinti pakuotes bei atgauti užstatą.
Šiemet planuojama atnaujinti dar apie 150 taromatų visoje Lietuvoje. Pirmiausia pokyčius pajus mažų ir vidutinių parduotuvių lankytojai – jose senesnio modelio UNO taromatus keičia modernesni H11 įrenginiai su didesniais jutikliniais ekranais. Šie taromatai pakuotes priima ir nuskaito greičiau, be to, jų talpa yra didesnė.
Vidutinio dydžio parduotuvėse diegiami T70 modelio taromatai, kuriuose pakuotės presuojamos, o tara atpažįstama akimirksniu ir be sukimosi. Dėl to pakuočių priėmimo greitis padidėja apie 50 proc., palyginti su ankstesniu T63 modeliu.
Pernai taip pat padaugėjo R1 tipo taromatų, galinčių vienu metu priimti ir apdoroti didelį PET plastiko ir metalinių pakuočių kiekį. Pirmasis toks taromatas prieš trejus metus įrengtas Vilniuje, o 2025 metais po vieną R1 taromatą pradėjo veikti Šiauliuose, Alytuje, Kaune ir Klaipėdoje; dar vienas įrengtas sostinėje. Per plačią R1 taromato angą vienu metu galima supilti daugiau kaip 100 skardinių ir PET plastiko butelių.
Daugiau nei 6 mlrd. surinktų pakuočių – visuomenės palaikymo įrodymas
Praėjusių metų pabaigoje atlikta visuomenės apklausa parodė, kad didžioji dauguma – 95 proc. – Lietuvos gyventojų arba jų namų ūkiai naudojasi vienkartinių pakuočių užstato sistema: grąžina tarą ir atgauna užstatą.
Daugelis apklaustųjų nurodė, kad tarą grąžina vieną ar kelis kartus per mėnesį. Net 90 proc. respondentų teigia esantys patenkinti užstato sistemos veikimu ir mano, kad surinkimo vietų yra pakankamai.
„Per visą užstato sistemos gyvavimo laikotarpį Lietuvoje surinkta daugiau nei 6 mlrd. pakuočių – ši simbolinė riba pasiekta pernai. Tai rodo, kad kasdieniai mūsų įpročiai yra tarsi maži žingsniai, ilgainiui virstantys įspūdinga tvarumo kelione. Todėl labai svarbu ir toliau išlaikyti kryptį bei nusiteikimą saugoti švarią aplinką“, – teigia G. Varnas.
Už paaukotas lėšas išpirkta daugiau kaip 50 hektarų miško
Praėjusių metų duomenys rodo, kad gyventojai ir toliau aktyviai aukoja per taromatus atgaunamas užstato lėšas – parama pasiekia viešąsias įstaigas, tokias kaip „Blue/Yellow“ ir „Sengirės fondas“.
Dėl šios paramos „Sengirės fondas“ pernai galėjo išpirkti iki šiol didžiausią „Šlamančių“ mišką – 27,5 hektaro sklypą Pauliškių miško masyve Trakų rajone. USAD inicijuota ir palaikoma „Šlamančių“ iniciatyva pernai fondui padėjo išpirkti iš viso 52,2 ha brandaus miško.
G. Varnas džiaugiasi, kad per visą šios prasmingos iniciatyvos laikotarpį paaukotos lėšos jau virto šešiais „Šlamančių“ miškais – išpirktomis ir nuo kirtimų bei kitos žmogaus veiklos apsaugotomis teritorijomis, kurių bendras plotas siekia 64,07 ha.
Per dvylika praėjusių metų mėnesių „Sengirės fondą“ pasiekė 128,7 tūkst. eurų, paaukotų per taromatus. Tuo pačiu būdu „Blue/Yellow“ per keturis praėjusių metų mėnesius (rugsėjį–gruodį) skirta 20,7 tūkst. eurų parama.
Visuomenės tyrimas rodo, kad per taromatus bent kartą yra aukoję maždaug ketvirtadalis gyventojų, o dalis jų tai daro reguliariai. Be galimybės paaukoti užstato lėšas, žmonės vertina ir tai, kad užstato sistema stiprina visuomenės sąmoningumą, suteikia žinių, skatina rūšiuoti atliekas ir domėtis aplinkosaugos temomis.
