Iškritus rekordiniam sniego kiekiui, vienoje Vilniaus ligoninėje maždaug 30 proc. išaugo traumų patyrusių pacientų skaičius. Paslydimai ir kritimai žiemą išlieka viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai patenka į skubiosios pagalbos skyrius. Specialistai pabrėžia, kad dalies traumų galima išvengti laikantis kelių paprastų, bet itin svarbių taisyklių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pastebi, kad atšalus orams ir pasirodžius sniegui pacientų srautas gerokai padidėja. Ligoninės duomenimis, praėjusių metų gruodžio pradžioje, kai sniego dar nebuvo, per penkias dienas į ortopedus traumatologus kreipėsi 434 pacientai, o šių metų sausio pradžioje – jau apie 600.
Pasak gydytojo, žiemą dažniausiai diagnozuojami kulkšnių ir stipinkaulių lūžiai, patempti ar plyšę raiščiai. Neretai fiksuojami ir šlaunikaulio, dilbio, žastikaulio, delnakaulių, blauzdikaulio ar dubens kaulų lūžiai. Pasitaiko ir galvos traumų – susitrenkus pakaušį gali grėsti smegenų sutrenkimas. Vienos sudėtingiausių yra šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai: tokiems pacientams dažnai prireikia operacijos, o gydymas ir reabilitacija trunka ilgiau.
Sostinės vaikų ir jaunimo centro „HOBIVERSE“ dziudo trenerė Renata Gaigalaitė pabrėžia, kad saugus judėjimas slidžia danga prasideda nuo laikysenos ir tempo. Anot jos, svarbiausia – neskubėti. Žingsniai turėtų būti trumpi, kūnas šiek tiek palenktas į priekį, kartu lengvai palenkiant ir galvą. Rankų nereikėtų laikyti kišenėse ar užimti daiktais – jos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir prireikus sušvelninti kritimą.
Jei vis dėlto paslystama, trenerė pataria galvą palenkti į priekį, rankas priglausti prie šonų ir kristi ant šono, o ne tiesti rankas į priekį ar „atsisėsti“ ant žemės. Tokia kritimo technika padeda sumažinti rimtų sužalojimų riziką.
Dažna žiemos klaida – netinkama avalynė. Batai lygiu padu nesuteikia reikiamo sukibimo, todėl verta rinktis avalynę su protektoriumi, panašiai kaip automobilio padangos. Papildomi batų antgaliai su dygliukais gali dar labiau padidinti saugumą. Kita dažna problema – skubėjimas ir išsiblaškymas: ėjimas žiūrint į telefoną ar klausantis muzikos ausinukais trukdo tinkamai įvertinti šaligatvio būklę ir aplinką.
Traumų riziką galima mažinti ir namuose, lavinant pusiausvyrą. Pavyzdžiui, galima ant grindų patiesti diržą ar virvę ir eiti ja tarsi linija, statant pėdą prieš pėdą. Taip pat naudingi pratimai stovint ant vienos kojos ir ją tiesiant į skirtingas puses, arba vadinamoji „kregždutė“, kai viena koja keliama atgal, o kūnas lenkiamas į priekį, stengiantis išlaikyti pusiausvyrą.
Ne mažiau svarbu išmokti ir saugiai kristi. Praktikuojant kritimą ant šono, viena ranka priglaudžiama prie pilvo, kita ir tos pačios pusės koja iškeliamos į priekį, o tūpiant atliekamas riedėjimas tarsi kamuoliuku. Galva visuomet turi būti priglausta prie krūtinės. Krintant atgal, rekomenduojama sukryžiuoti rankas ir apkabinti pečius, smakrą prispausti prie krūtinės ir taip pat riedėti, o ne kristi staigiai.
„HOBIVERSE“, viena didžiausių neformaliojo švietimo įstaigų Lietuvoje, siūlo įvairias fizinio aktyvumo veiklas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Centro atstovai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas, pusiausvyros lavinimas ir saugaus kritimo įgūdžiai padeda ne tik sumažinti traumų tikimybę žiemą, bet ir didina pasitikėjimą savimi kasdienėje veikloje.
