Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad Rusija artimiausiais metais imsis karinių veiksmų prieš NATO, tačiau daug kas priklausys nuo šių metų įvykių Ukrainoje, interviu naujienų agentūrai LETA sakė Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) vadas Kasparas Pudanas.
Komentuodamas įvairių Vakarų pareigūnų viešai paskelbtus pareiškimus apie tai, kada maždaug Rusija galėtų užpulti NATO, K. Pudanas pažymėjo, kad puolimo tikimybės konkrečiais metais nevertins, nes tokio puolimo galimybė gali egzistuoti net ir šiandien.
Vertinant Rusijos – valstybės agresorės, – karinius pajėgumus, negalima teigti, kad jie šiais metais labai pasikeitė, palyginti su praėjusiais, teigia Latvijos ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos kariai vis dar žūsta Ukrainoje vykstančiame kare, į kurį siunčiama ir didžioji dalis atkuriamų pajėgumų.
K. Pudanas atkreipė dėmesį į tai, kad svarbūs yra ir Rusijos tikslai. Vakarai, įskaitant Baltijos valstybes, jau daugelį metų yra „baudžiamųjų sąrašuose“.
Jis sakė, kad ateityje daug kas priklausys nuo to, kas šiais metais įvyks Ukrainoje. Karinių operacijų nutraukimas ar sulėtėjimas leistų Rusijai greičiau pergrupuoti savo pajėgas, įskaitant galimą naują didelio masto mobilizaciją ir karius, kurie gali būti paimti iš karinių operacijų Ukrainoje.
Rusija taip pat stebi, ką daro Vakarai, kurie, K. Pudano vertinimu, tapo daug stipresni, labiau vieningi kariniu ir daugeliu kitų atžvilgių – taip pat politikos srityje.
„Mes pasiekėme tašką, kai galime priimti sprendimus dėl bendrų veiksmų. Rusija taip pat mato, kokie yra ginklavimosi ir karinės pramonės plėtros tikslai, ir jei šalys jų laikysis, galimo puolimo tikimybė sumažės. Štai kodėl kalbama apie dabar minimas datas – 2028, 2029, 2030 ir net 2037 metus, nes tada gali būti pasiektas paritetas, ypač karinėje pramonėje“, – pabrėžė K. Pudanas.
Atsižvelgdamas į tai, ginkluotųjų pajėgų vadas mano, kad tikimybė, jog artimiausiais metais NATO susidurs su karine grėsme iš išorės, yra maža, nes Rusija nebūtų pajėgi jos įgyvendinti. Tuo pačiu metu yra daug kitų galimybių, kurias Rusija greičiausiai panaudos savo tikslams pasiekti.
Interviu metu K. Pudanas atkreipė dėmesį į Rusijos hibridines ar net karines operacijas, kurios gali būti slepiamos ir neatrodyti kaip išpuoliai prieš NATO šalių teritoriją ar tiesioginiai puolimai, kurių tikslas būtų ką nors okupuoti.
„Tokiu būdu siekiama priversti mus galvoti, kad turime labiau apsiginkluoti, ką ir darome, ir nukreipti mūsų dėmesį nuo Ukrainos. Tačiau tai buvo daroma beveik visą karą, bet rezultatų neatnešė“, – sakė K. Pudanas.
Net jei karas baigtųsi ir būtų pasiektas paliaubų susitarimas, Rusija savo žmonėms ir likusiam pasauliui vis tiek pasakotų apie savo pasiekimus ir pergales, nors didžiausias pavojus būtų tas, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar trokštų keršto. Suprasdamas, kad Rusija keletą metų kovojo, patyrė nuostolių ir į istoriją įeis su tokiu palikimu, V. Putinas tikriausiai norės kokios nors triuškinančios pergalės ar sėkmės, sakė NBS vadas. „Tai yra potencialus pavojus. Ar egzistuoja tam būtinas pagrindas? Šiuo metu tokiai pergalei pagrindo nėra“, – mano K. Pudanas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
