Gyventojai įsiuto dėl naujų mokesčių: apmokestinami net ir atsiskaitymai banko kortele (9)

Praėjusiais metais įvestas finansinių sandorių mokestis Slovakijoje iš pradžių atrodė kaip paprastas biudžeto papildymo įrankis – kryptingai nukreiptas į įmones, o ne į gyventojus. Tačiau viskas, kaip įprasta tokiais atvejais, greitai įgavo visai kitą atspalvį.

Teorija ir praktika išsiskyrė, o pasekmes dabar jaučia ne verslo atstovai, o paprasti žmonės. Parduotuvėse, kavinėse, plaukų kirpyklose ar net mažose vietinėse krautuvėlėse vis dažniau pasigirsta ta pati frazė: „kortelė neveikia“, „šiandien tik grynaisiais“, „mokestį turėsime pridėti“.

Kai kur tai daroma tyliai, be jokių įspėjimų, tiesiog prie sąskaitos prisideda keliasdešimt centų ar net daugiau. Kitur – atvirai, pageidaujate patogumo, tuomet mokėkite už tai papildomai. Ir taip, net jei mokesčio esmė oficialiai taikoma tik įmonėms.

Kortelės tampa prabanga?

Nauja realybė verčia permąstyti įpročius. Vienas iš ryškiausių pokyčių yra papildomas mokestis už atsiskaitymą kortele. Jis taikomas ne tik fizinėse vietose, bet ir internetu.

Žmonės, įpratę greitai „prabesti“ laikrodį ar telefoną, dabar dažnai gauna papildomą sąskaitą ir ne todėl, kad pirkinys būtų kitoks, bet todėl, kad jų pasirinktas būdas tapo „nuostolingas verslui“.

Dalis smulkiųjų verslų nusprendė eiti dar paprastesniu keliu – tiesiog atsisakyti kortelių. Dažni tariami „techniniai gedimai“ pasitaiko ne bet kada, o būtent tada, kai klientas išsitraukia kortelę. Viskas tuo metu „veikė“, bet dabar, deja, sistema stringa.

Tarp įdomesnių pokyčių – nauja grynųjų nuolaida. Kitaip tariant, už tą patį daiktą sumokėsite mažiau, jei pasirinksite atsiskaityti senamadiškai – grynaisiais.

Tai neoficiali, bet vis labiau plintanti strategija, leidžianti verslams išvengti mokesčio ir net iš to laimėti. Klientas galvoja, kad gavo nuolaidą, o iš tiesų jam tiesiog nepridėtas papildomas mokestis.

Valstybės pajamos ar visuomenės išlaidos?

Slovakijos vyriausybė aiškina, kad šis mokestis – būtina priemonė biudžetui subalansuoti. Prognozuojama, jog 2024 metais jis įneš apie 500 milijonų eurų, o 2026 metais – net 700 milijonų.

Tokios sumos skamba solidžiai ir, teoriškai, turėtų būti nukreiptos į švietimą, sveikatos apsaugą ar infrastruktūrą. Bet realybėje kol kas matoma kita pusė – tai papildoma našta, kurią jau dabar ant pečių perkelia ne valstybė, o verslai.

Ir nors oficialiai įvardyta, kad mokestis netaikomas gyventojams, jie vis tiek tapo jo pagrindiniais mokėtojais – ne per tiesioginę prievolę, bet per šimtus mažų kasdienių situacijų, kur kortelė staiga tampa problema.

Opozicija šį sprendimą vadina ne tik klaidinančiu, bet ir ekonomiškai nelogišku. Ypač smulkiam verslui, būtent tam, kuris ir taip sunkiai išgyvena nuolat augančių veiklos sąnaudų fone. Skaitmeninės paslaugos, metų metus buvusios prioritetu, dabar tampa nepasitikėjimo objektu. Jei žmonės vėl renkasi grynuosius, nes tai pigiau – ar tikrai žengiame į priekį?

Vartotojai jaučiasi apgauti

Socialiniai tinklai mirga nuo istorijų – klientai dalinasi situacijomis, kai atsiskaitymas kortele baigėsi papildomu mokesčiu, apie kurį nebuvo įspėti. Vieni tik po kelių minučių pastebi papildomą eilutę čekyje, kiti išgirsta paaiškinimą tik paprašę sąskaitos.

Vartotojai jaučiasi suklaidinti, jiems buvo sakoma, kad mokestis nebus jų reikalas, bet dabar jie tiesiogiai už jį moka. Ir nors kai kuriais atvejais kalbama apie kelių centų ar euro papildomą sumą, problema slypi giliau.

Tai pasitikėjimo klausimas. Atsiskaitymo būdai ilgą laiką buvo tobulinami, kad gyvenimas būtų patogesnis. Dabar tas patogumas – apmokestintas.

Vienaip ar kitaip, mokestis, kuris turėjo būti „nematomas“ gyventojui, tapo labai matomu. Kol kas nėra aiškių ženklų, kad Slovakijos valdžia svarsto jo korekcijas. Tačiau nepatenkintų daugėja. Ir jei spaudimas didės – ilgainiui gali atsirasti ir pokyčių.