Estija neplanuoja reikalauti iš kurjerių mokėti estų kalbą baziniu lygiu, nes pradedančiųjų (A1) lygio egzaminai šalyje nerengiami, o reikalavimas mokėti kalbą aukštesniu (A2) lygiu būtų pernelyg griežtas. Be to, estai dėl kurjerių kalbos įgūdžių pernai skundėsi gana retai, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR.
Estijos visuomeninis transliuotojas atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų Lietuvoje paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalo mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu. ERR teigimu, per pirmąjį mėnesį nuo reikalavimo įsigaliojimo paaiškėjo, kad šių darbuotojų kalbos įgūdžiai tebėra riboti, o skundų skaičius auga.
Estijos valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Ilmas Tomuskas tvirtina, kad maisto kurjeriams užtektų pradedančiųjų lygio žinių.
„Jei pažvelgtume į A1 lygio aprašymą: gali prisistatyti ir pristatyti kitus, paklausti apie gyvenamąją vietą, pažįstamus žmones ir daiktus – tai bendras aprašymas, bet jis tiesiogiai susijęs su kurjerių darbu, nes jie turi žinoti, kur važiuoja. Be to, jie turi mokėti abėcėlę, nes daugelis kurjerių kilę iš šalių, kuriuose naudojamos įvairios rašybos sistemos“, – paaiškino I. Tomuskas.
„Pirmiausia reikia mokėti pagrindinį žodyną, kaip paklausti adreso ar aukšto, ar vartai atsidaro ar užsidaro – visus tokius dalykus. Taigi A1 lygis kurjeriui iš tiesų yra pakankamas“, – sakė jis.
Lietuvoje darbuotojai po dvejų metų turi išlaikyti A2 lygio egzaminą. Estijoje nėra tikrinamos žemesnės nei A2 lygio žinios: nėra visoje šalyje pripažinto A1 egzamino.
„A2 lygis yra šiek tiek sudėtingesnis ir apima rašymo įgūdžius.“, – sakė inspekcijos vadovas.
Jo nuomone, A2 lygį atitinkantis kalbos mokėjimas turėtų būti privalomas apsaugos darbuotojams, bilietų tikrintojams, durininkams, pasiuntiniams, valstybinių įstaigų techniniams ar pagalbiniams darbuotojams, katilų operatoriams, kopijavimo aparatų operatoriams ir kitiems panašiems darbuotojams.
„Trumpai tariant, žmonėms, kuriems tenka kažkiek bendrauti su kitais arba pildyti formas“, – sakė jis.
Estijos valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu svarstomas šalies parlamente (Riigikogu). Švietimo ir mokslo ministerijos kalbos politikos skyriaus patarėja Kätlin Kõverik teigė, kad reikalauti iš kurjerių A2 lygio estų kalbos įgūdžių reikštų nepagrįstą apribojimą.
I. Tomusko teigimu, užsieniečiams darbuotojams užtektų mokėti estų kalbą A1 lygiu, bet tam reikėtų parengti naują kalbos testą, o tai yra didelis uždavinys.
„Šiuo metu atrodo, kad kurjerių įmonės savo darbą atlieka pakankamai gerai – klientai yra daugmaž patenkinti. Pernai skundų dėl kurjerių gauta santykinai nedaug, lyginant su gautais dėl kitų paslaugų sektoriaus darbuotojų“, – pažymėjo jis.
ERR duomenimis, 2023 m. Estijos kalbos inspekcija gavo iš viso 700 skundų – šešis dėl kurjerių ir beveik 170 dėl taksi vairuotojų.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos, konservatorės Dalios Asanavičiūtės- Gružauskienės inicijuotos, Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, reikalaujančios, kad klientus aptarnaujantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai.
Pagal naujas įstatymo nuostatas, Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Aptarnauti klientus lietuvių kalba nereikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas Audrius Valotka praėjusią savaitę sakė, kad nuo įstatymo įsigaliojimo skundų iš gyventojų, kurie daugiausiai nepatenkinti pavežėjų ir maisto kurjerių kalbos įgūdžiais, Lietuvoje padaugėjo.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
