Pastaraisiais metais pasaulio žiniasklaida daug dėmesio skiria virusams, turintiems pandeminį potencialą – tokiems kaip Nipah virusas, taip pat naujoms gripo ir COVID‑19 bangoms. Tačiau tuo pat metu tyliai, be didesnio viešojo susidomėjimo, plečiasi kita, ne mažiau pavojinga grėsmė, susijusi ne su virusais, o su bakterijomis.
Ši „tylioji pandemija“ – tai didėjantis mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Dėl jo pamažu silpsta vienos svarbiausių šiuolaikinės medicinos priemonių veiksmingumas.
Vien Europos Sąjungoje kasmet nuo bakterinių infekcijų, kurias sukelia vaistams atsparios bakterijos, miršta apie 30–33 tūkst. žmonių. Pasauliniu mastu, pasak Ročesterio technologijos instituto (JAV) biochemijos profesoriaus André O. Hudsono, šis reiškinys kasmet prisideda prie beveik 5 mln. mirčių.
Antibiotikams atsparios bakterijos – auganti globali grėsmė, galinti turėti dramatiškų padarinių, jeigu nebus pakeistas požiūris į antibiotikų vartojimą. Ar tokia katastrofa neišvengiama? Ką šiuo metu rodo naujausi moksliniai duomenys?
Antibiotikams atsparių bakterijų pasekmės: dar ne viskas prarasta
Bakterijos natūralios evoliucijos metu gali pakisti taip, kad vaistai, skirti jas sunaikinti, tampa vis mažiau veiksmingi. Vis dėlto dažnas ir neretai nepagrįstas antibiotikų vartojimas medicinoje bei žemės ūkyje šį procesą gerokai paspartina.
Didėjantis bakterijų atsparumas apsunkina infekcijų gydymą, todėl net įprastos, rutininės medicininės procedūros tampa rizikingesnės.
„Įsivaizduokite, kad atvykstate į ligoninę dėl bakterinio ausų uždegimo, o gydytojas jums pasako: ‘Mes jau nebeturime pasirinkimo.’ Tai skamba dramatiškai, tačiau antibiotikų atsparumas artina šį scenarijų prie realybės vis didesniam žmonių skaičiui“, – pabrėžia prof. André O. Hudsonas.
Jo teigimu, mokslininkai jau seniai perspėja, kad situaciją būtina keisti. „Kaip mikrobiologas ir biochemikas, tiriantis antimikrobinį atsparumą, matau keturias pagrindines kryptis, kurios per artimiausią dešimtmetį nulems, kaip visuomenė kovos su bakterijų atsparumu antibiotikams“, – aiškina mokslininkas.
Anot jo, keturi svarbiausi keliai, galintys iš esmės pakeisti kovą su antibiotikams atspariomis bakterijomis, yra šie:
- spartesnė diagnostika;
- nauji gydymo metodai;
- platesnis problemos suvokimas;
- geresnis naujų vaistų prieinamumas.
Kaip teisingai parinkti antibiotiką? Nauji metodai ir požiūrio kaita
Ryškėjantys nauji sprendimai vis dažniau remiasi pažangiomis technologijomis. Tokios priemonės kaip mikrofluidika, genomo sekoskaita ar dirbtinis intelektas leidžia nustatyti infekciją sukeliančias bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.
Dėl to gydytojai vis dažniau gali parinkti tikslinį, konkrečiai bakterijai pritaikytą antibiotiką, o ne plataus veikimo vaistą, kuris neretai prisideda prie atsparumo formavimosi.
Kartu atsiranda ir naujų gydymo krypčių – pavyzdžiui, mikrobiomą veikiančios terapijos ar fagoterapija, kai bakterinės, ypač vaistams atsparios, infekcijos gydomos specialiais virusais – bakteriofagais.
Prof. Hudsonas pabrėžia ir būtinybę keisti požiūrį į problemą: tai ne tik medicinos, bet ir ekologijos, žemės ūkio bei socialinė problema. Todėl reikalingos naujos gairės, jungiančios mikrobiologiją, ekologiją, žemės ūkį ir visuomenės sveikatą.
Ne mažiau svarbūs ir politiniai sprendimai bei finansavimas. Naujų antibiotikų kūrimui būtinos aiškios priemonės, kurios skatintų farmacijos įmones ir mokslininkus investuoti į šią sritį, kartu mažinant finansinę riziką.
Pasak eksperto, ateitis nėra iš anksto nulemta. Šiuo metu intensyviai kuriami greitesni diagnostiniai testai, naujos terapijos, ekosisteminės strategijos ir politinės reformos. Lemiamas klausimas išlieka vienas: ar žmonija spės šias inovacijas įdiegti pakankamai greitai, kad sustabdytų „tyliąją pandemiją“, kol antibiotikų atsparumas dar netapo negrįžtamas?
