Žiema dažnai asocijuojasi su pilku, ištuštėjusiu sodu, tačiau kai kurie augalai geba jį prikelti spalvoms net ir per didžiausius šalčius. Vienas iš tokių – anksti žydintis krūmas, itin svarbus ir bitėms. Tai nuogžiedis jazminas, galintis tapti tikra sodo puošmena ir vertingu maisto šaltiniu apdulkintojams.
Nuogžiedis jazminas (Jasminum nudiflorum) priklauso alyvmedinių (Oleaceae) šeimai. Natūraliai jis auga Kinijoje, o į Europą atkeliavo XIX a. viduryje. Lietuvos sąlygomis šis krūmas paprastai užauga iki 1,5–2 metrų aukščio.
Šis augalas gali augti įvairiomis formomis: kartais suformuoja laisvą, platų krūmą, kitais atvejais elgiasi tarsi vijoklis, apraizgantis atramas, arba leidžia elegantiškai svyrančius ūglius. Dėl tokio plastiškumo nuogžiedį jazminą lengva pritaikyti skirtinguose sodo kampeliuose.
Spalvingiausias laikotarpis neretai prasideda jau spalį, kai krūmas ima krauti smulkius, auksinius žiedus. Priklausomai nuo oro sąlygų, žydėjimas gali tęstis iki pat balandžio. Žiedpumpuriai yra itin atsparūs šalčiui ir gali ištverti iki –19 °C, o prasiskleidę žiedai dažniausiai pakelia maždaug iki –5 °C siekiantį šaltį.
Nužydėjęs nuogžiedis jazminas mezga juodas uogas, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis tai įvyksta gana retai. Žydintį krūmą iš pirmo žvilgsnio nesunku supainioti su forsitija – abu augalai pavasarį pasipuošia ryškiai geltonais žiedais ir suteikia sodui spalvų tuomet, kai kiti augalai dar tik bunda.
Nuogžiedžio jazmino auginimo sąlygos
Renkantis vietą nuogžiedžiam jazminui, verta įsidėmėti: nors krūmas gana prisitaikantis, geriausiai jis auga saulėtoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje. Tuomet augalas gausiau žydi, o žiedai išsilaiko ilgiau.
Dirvožemiui jazminas kelia aiškius reikalavimus: jam tinka vidutinio sunkumo, molingas, lengvai drėgnas ir maistingas gruntas. Vandens sąstovis netinka – ilgiau užsilaikanti drėgmė gali pažeisti šaknis. Tačiau problema ir perdžiūvusi žemė: jei žiemą krūmui trūks drėgmės, jis gali visai nesukrauti žiedų.
Vėsiuoju metų laiku paprastai pakanka laistyti kartą ar du per mėnesį, stebint, kad žemė visiškai neišdžiūtų. Vasarą, ypač karštesniais laikotarpiais, laistymo dažnį verta padidinti iki 2–3 kartų per savaitę.
Vegetacijos metu, pavasarį ir vasarą, nuogžiedį jazminą galima tręšti mineralinėmis trąšomis. Rudenį papildomą tręšimą reikėtų nutraukti ir mulčiuoti šaknų zoną kompostu arba žieve. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir saugo šaknų sistemą nuo stipresnių šalčių.
Įdomu tai, kad labai žema temperatūra veikia ir žiedų spalvą: stipresnio šalčio metu jie gali pabaltuoti, vėliau paruduoja ir galiausiai nunyksta. Todėl prieš prognozuojamus didesnius šalčius krūmą verta pridengti – surišti lanksčius ūglius ir apvynioti juos agroplėvele.
Nuogžiedis jazminas taip pat reikalauja genėjimo, kuris atliekamas anksti pavasarį, pasibaigus žydėjimui. Dažniausiai tai sanitarinis genėjimas: šalinamos senos, pažeistos, nušalusios ar ligotos šakos.
Svarbi pastaba: nuogžiedis jazminas žiedus formuoja ant antramečių ir dar senesnių ūglių. Dėl to nereikėtų agresyviai trumpinti storesnių šakų – taip galite netekti didžiosios dalies žiedų kitam sezonui.
Kodėl nuogžiedis jazminas toks svarbus bitėms?
Bitės ir kiti apdulkintojai yra gyvybiškai svarbūs ekosistemai ir maisto gamybai, todėl kiekvienas sode pasodintas medingas augalas yra reikšminga parama. Nors žiemą ir vėlyvą rudenį bičių dažniausiai nematome, šiltesnėmis dienomis jos gali suaktyvėti net lapkritį ar gruodį, taip pat sausį ir vasarį.
Permainingomis žiemomis bei ankstyvą pavasarį kai kurių rūšių bitėms išsirita jaunos kartos, kurioms reikia žiedadulkių. Vis dėlto dauguma augalų tuo metu dar nežydi, todėl maisto šaltinių trūksta. Šioje situacijoje nuogžiedis jazminas yra itin vertingas, nes žydi tada, kai kitų žydinčių augalų dar labai mažai, ir gali aprūpinti bites reikalingu maistu.
