Jungtinių Valstijų administracija galiausiai atsisakė idėjos panaudoti karinę jėgą siekiant sustiprinti kontrolę Grenlandijoje, kai iš Kongreso sulaukė perspėjimų apie galimą apkaltos procedūrą prezidentui Donaldui Trumpui, pranešė naujienų agentūra.
Šaltinių teigimu, sausį Baltųjų rūmų atstovai ir su D. Trumpo aplinka susiję pareigūnai svarstė galimos karinės intervencijos scenarijų Grenlandijoje – autonominėje Danijos teritorijoje, turinčioje strategiškai svarbią geografinę padėtį.
Tokios diskusijos sukėlė aštrią reakciją tiek JAV vidaus politikoje, tiek tarp sąjungininkų. Buvo nuogąstaujama, kad bet kokie vienašaliai kariniai veiksmai be Kongreso pritarimo prezidentui galėtų turėti rimtų politinių pasekmių.
JAV Senato ir Atstovų Rūmų nariai perspėjo, jog tokie veiksmai galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltos procedūrą. Siekdama išvengti vidaus politinės krizės, administracija galiausiai nusprendė atsisakyti jėgos panaudojimo scenarijaus.
Taip pat primenama, kad nuo sausio pradžios D. Trumpas ir jo komandos nariai vis dažniau užsimindavo apie galimą jėgos panaudojimą Grenlandijos atžvilgiu. Abiejų pagrindinių JAV partijų politikai išreiškė susirūpinimą ir apie savo baimes informavo valstybės sekretorių Marką Rubio bei kitus Baltųjų rūmų pareigūnus.
Vis dėlto sausio 21 dieną Davose D. Trumpas pareiškė, kad nesieks užimti Grenlandijos panaudodamas jėgą. „Mes galbūt nieko negausime, nebent nuspręsčiau panaudoti perteklinę jėgą, kuri, atvirai kalbant, paverstų mus nesustabdomais, tačiau aš to nedarysiu… Tai, ko gero, pats svarbiausias pareiškimas, kurį esu padaręs, nes žmonės manė, kad aš ketinu panaudoti jėgą“, – sakė jis.
Apkaltą galima apibūdinti kaip specialią procedūrą, kurios metu parlamentas nagrinėja aukščiausių valstybės pareigūnų (prezidento, ministro ir kt.) galimus nusikaltimus. JAV Konstitucija numato, kad Atstovų Rūmai gali inicijuoti apkaltos procedūrą bet kuriam aukštam pareigūnui, pavyzdžiui, teisėjui ar prezidentui, o Senatas nagrinėja bylą ir priima galutinį sprendimą.
