Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti netikėtai, tačiau didelės apimties tyrimas parodė: žmonės, kurie būna aktyviausi vėlai vakare – tuo metu, kai dauguma jau ilsisi arba miega, – vidutiniškai pasižymi prastesne širdies ir kraujagyslių sveikata.
„Tai nereiškia, kad naktinės pelėdos yra pasmerktos“, – teigia tyrimo vadovas Sina Kianersi, Brigham and Women’s ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos mokslinis bendradarbis.
Pasak jo, pagrindinė problema yra neatitikimas tarp žmogaus vidinio biologinio laikrodžio ir įprasto dienos ritmo. Dėl šio nesuderinamumo tampa sunkiau nuosekliai laikytis širdžiai palankių įpročių.
Kianersi pabrėžia, kad situacija yra koreguojama. Jis pats save vadina „šiek tiek naktine pelėda“ ir sako, jog apie 19–20 valandą vakaro dažnai pajunta ryškų analitinio mąstymo suaktyvėjimą.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Jungtinėse Valstijose.
Amerikos širdies asociacija išskiria aštuonis pagrindinius veiksnius, padedančius išsaugoti gerą širdies sveikatą: didesnį fizinį aktyvumą, rūkymo vengimą, pakankamą miegą, sveiką mitybą, taip pat kraujospūdžio, cholesterolio, gliukozės kiekio kraujyje ir kūno svorio kontrolę.
Kaip su tuo susijusios „naktinės pelėdos“?
Esminį vaidmenį atlieka cirkadinis ritmas – pagrindinis mūsų biologinis laikrodis. Jis veikia maždaug 24 valandų ciklu ir reguliuoja ne tik mieguistumą ar žvalumą, bet ir sinchronizuoja daugelį organizmo sistemų: veikia širdies ritmą, kraujospūdį, streso hormonų lygį bei medžiagų apykaitą.
Kiekvieno žmogaus cirkadinis ritmas šiek tiek skiriasi. Ankstesni tyrimai rodė, kad naktinės pelėdos, palyginti su tais, kurie eina miegoti ir keliasi „įprastesniu“ metu, dažniau turi sveikatos problemų bei rizikos veiksnių – pavyzdžiui, dažniau rūko ir yra mažiau fiziškai aktyvios, pasakoja Kianersi.
Norėdama išsiaiškinti daugiau, Kianersi vadovaujama komanda analizavo daugiau kaip 300 tūkstančių vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiųjų duomenis iš Jungtinės Karalystės biobanko – didelės sveikatos duomenų bazės, kurioje fiksuojami ir žmonių miego bei būdravimo įpročiai.
Maždaug 8 procentai dalyvių patys save priskyrė naktinėms pelėdoms – žmonėms, kurie fiziškai ir protiškai aktyviausi vėlyvą popietę ar vakarą ir paprastai eina miegoti gerokai vėliau nei dauguma.
Apie ketvirtadalis apklaustųjų buvo „vyturiai“ – geriausiai besijaučiantys dienos metu ir einantys miegoti gana anksti. Likusieji pateko į tarpinę grupę.
Per 14 metų stebėsenos laikotarpį nustatyta, kad naktinės pelėdos turėjo 16 procentų didesnę pirmojo širdies smūgio arba insulto riziką, palyginti su tarpine tiriamųjų grupe.
Tyrėjai taip pat pranešė, kad naktinėms pelėdoms, ypač moterims, būdinga prastesnė bendra širdies ir kraujagyslių sveikata, vertinant pagal minėtus aštuonis Amerikos širdies asociacijos kriterijus.
Pagrindinės prastesnių rezultatų priežastys buvo susijusios su nepalankiais įpročiais: rūkymu, nepakankamu miegu ir nesubalansuota mityba.
„Galiausiai viskas susiveda į tai, kad naktinė pelėda bando gyventi vyturio ritmu. Ji keliasi anksti į darbą, nes tokios nustatytos darbo valandos, tačiau tai gali visiškai neatitikti jos vidinio biologinio laiko“, – aiškina Šiaurės Vakarų universiteto mokslininkė Kristen Knutson, prisidėjusi prie naujausių Amerikos širdies asociacijos rekomendacijų apie cirkadinius ritmus, nors šiame tyrime nedalyvavusi.
Pasak Knutson, poveikis apsiriboja ne vien miegu.
Pavyzdžiui, medžiagų apykaita per parą kinta kartu su insulino gamyba – hormonu, padedančiu maistą paversti energija. Todėl naktinei pelėdai gali būti sunkiau tinkamai „apdoroti“ gausius pusryčius anksti ryte, kai organizmui tai dar yra biologinė naktis. Be to, jei žmogus vakarais ar naktimis dažnai būna ne namuose, jam dažniau tenka rinktis iš mažiau sveikų maisto produktų.
Kalbėdami apie miegą, tiek Knutson, tiek Kianersi pabrėžia: net jeigu kasnakt nepavyksta pasiekti rekomenduojamų bent septynių valandų, labai svarbu stengtis laikytis pastovaus miego ir kėlimosi laiko.
Tyrimo autoriai negalėjo tiksliai įvertinti, ką naktinės pelėdos veikia tuo metu, kai dauguma jau miega. Vis dėlto Kianersi sako, kad vienas efektyviausių žingsnių, siekiant apsaugoti širdies sveikatą – tiek naktinėms pelėdoms, tiek visiems kitiems – yra visiškai mesti rūkyti.
„Susitelkite į pagrindus, o ne į tobulumą“, – pabrėžia jis. Tai patarimas, tinkantis kiekvienam.
