Kačių elgesys dažnai kelia šypseną ir nemažai klausimų. Viena labiausiai gluminančių kačių „misterijų“ – kodėl jos neša savo mėgstamus žaislus ir meta juos į maisto ar vandens dubenėlius. Nors žmogui tai gali atrodyti keista ar net varginanti užgaida, kačių pasaulyje toks elgesys yra visiškai logiškas ir glaudžiai susijęs su instinktais.
Katės nuo seno laikomos šiek tiek paslaptingais, tačiau labai protingais gyvūnais. Jos žavi ramybe, neįkyria draugija, švelniu būdu ir žaismingais, mielais judesiais. Dėl to daugelis žmonių jas greitai priima kaip visaverčius šeimos narius.
Kasdienis katės elgesys dažnai tampa nuolatiniu stebėjimo objektu. Net ir patyrusiems šeimininkams ne visada lengva suprasti, ką reiškia tam tikri judesiai ar ritualai. Nuo būdingo „barankavimo“, kai katė kaktą glaudžia prie žmogaus kaktos, iki slėpimosi ankščiausiuose namų kampeliuose ar ilgo, susikaupusio stebėjimo pro langą – visa tai gali kelti nemažai klausimų.
Kodėl katė meta žaislus į maisto ar vandens dubenį?
Vienas dažniausiai gluminančių kačių įpročių – nešiotis mėgstamus žaislus ir dėti juos į dubenėlį su vandeniu arba maistu. Vienus šeimininkus tai juokina, kitus erzina, nes šlapi ar maistu aplipę žaislai ne tik atrodo neestetiškai, bet ir purvina aplinką. Vis dėlto į šį elgesį verta pažvelgti plačiau: katė taip siekia konkretaus tikslo, kurio žmogus ne visada pastebi.
Pirmiausia svarbu suprasti, ką katei reiškia žaislas. Tai nėra vien daiktas laisvalaikiui – dažnai jis tampa „grobio“ pakaitalu, t. y. tuo, ką katė tarsi „sumedžioja“. Iš čia natūraliai kyla instinktyvi veiksmų seka.
Kačių veisėja ir ilgametė kačių elgesio stebėtoja Agnieszka Domosławska aiškina, kad žaislą derėtų vertinti kaip „sumedžiotą grobį“. Žvelgiant katės akimis, visiškai logiška tokią „auką“ nunešti į pažįstamą, saugią ir strategiškai svarbią vietą – ten, kur ji ėda. Padėtas ar net „įspraustas“ į maistą grobis tarsi „nustoja judėti“, tampa kontroliuojamas ir saugus. Taip katė instinktyviai „užbaigia medžioklę“ ir pasirūpina, kad grobis nepabėgtų.
Uoslė ir teritorija: kodėl katė „perkvėpina“ žaislą?
Ne mažiau svarbus aspektas – kvapas. Katės pasaulį labai stipriai suvokia per uoslę. Maisto ar vandens dubenėlis yra vieta, turinti ryškų, katei gerai pažįstamą kvapą. Įmesdama į jį žaislą, katė tarsi „anuliuoja“ svetimus aromatus ir sustiprina savąjį – tą, kuris jai reiškia saugią, žinomą teritoriją.
Žaislo įdėjimas į dubenėlį padeda katei „neutralizuoti“ svetimus kvapus ir visiškai perimti žaislo „nuosavybę“. Tai savotiška kontrolės forma – tiek daikto, tiek aplinkos. Jei į dubenį vis patenka tas pats, labiausiai mėgstamas žaislas, toks veiksmas gali būti ir nusiraminimo būdas: padedantis sumažinti susijaudinimą po žaidimo, tarsi užverti medžioklės ciklą ir simboliškai jį pabaigti.
Ar toks elgesys turėtų kelti nerimą?
Toks kačių elgesys neturėtų kelti nerimo, jei gyvūnas kitaip jaučiasi ir elgiasi įprastai. Jeigu katė yra rami, gerai ėda, miega, žaidžia, nesibaido, neslepiasi ir neatsiranda kitų nerimą keliančių požymių, žaislų mėtymas į vandenį ar maistą yra nekenksmingas ir natūralus instinkto pasireiškimas.
Su šiuo įpročiu paprastai neverta kovoti – iš katės perspektyvos tai prasminga ir svarbi veikla. Ji padeda jaustis saugiau, labiau kontroliuoti aplinką ir „užbaigti medžioklę“. Ar katė pasirinks vandens, ar maisto dubenį, dažniausiai lemia individualūs jos įpročiai, o ne kitokia elgesio prasmė.
Trumpai tariant, žaislas dubenėlyje – ne problema ir ne „keistenybė“, o paprastas būdas katei pasirūpinti savo „grobio“ saugumu ir pačios ramybe.
