Tinkamai parinkti medžiai gali suteikti pavėsį, papuošti aplinką ir pagerinti mikroklimatą šalia namo. Vis dėlto netinkamos rūšys ilgainiui gali tapti rimta problema: ardyti pamatus, gadinti takus, pažeisti kanalizaciją ar kelti pavojų stiprių vėjų metu.
Medžiai daro ilgalaikę įtaką ne tik sklypo vaizdui, bet ir jo funkcionalumui. Jie formuoja sodo charakterį, veikia dirvožemio savybes, drėgmės balansą ir net oro judėjimą aplink pastatą. Dėl to sprendimą, ką sodinti arti namo, būtina apgalvoti iš anksto.
Renkantis medžius svarbu įvertinti, kokio dydžio jie bus po 10–20 metų. Reikėtų atsižvelgti ne tik į lajos aukštį ir plotį, bet ir į šaknų sistemos stiprumą bei gylį. Būtent šaknys dažniausiai kelia didžiausią grėsmę pamatams ir požeminėms komunikacijoms.
Ne mažiau svarbu suderinti naujus medžius su jau augančiais augalais. Skirtingi reikalavimai dirvožemiui, drėgmei ar rūgštingumui gali lemti, kad vieni augalai klestės, o kiti silps. Taip pat būtina įvertinti, kiek šviesos medis praleis: per tanki laja gali visiškai užtemdyti gėlynus ar veją.
Reikėtų nepamiršti ir saugumo. Trapios, lengvai lūžtančios šakos per audras ar šlapio sniego metu kelia pavojų stogams, automobiliams ir žmonėms. Kai kurios rūšys taip pat gausiai skleidžia žiedadulkes, todėl gali sukelti alergines reakcijas.
Ypač nerekomenduojama prie namo sodinti labai aukštų medžių, užaugančių daugiau nei 25 metrus. Tokie augalai stipriai užtemdo pastatą, o vėliau tampa sudėtingi prižiūrėti ar pašalinti. Be to, didelė laja veikia kaip burė, todėl pučiant stipriam vėjui medžiai gali lūžti ar net išvirsti.
Didelę riziką kelia medžiai su seklia šaknų sistema, ypač augantys drėgnose ar užmirkstančiose dirvose. Tokie medžiai neretai išvirsta kartu su šaknimis, padarydami rimtos žalos pastatams. Prie namo dažniausiai nerekomenduojama sodinti paprastojo klevo, paprastosios eglės ir tuopų.
Kai kurios rūšys netinka dėl itin agresyvių šaknų. Paprastoji robinija greitai plinta, slopina kitų augalų augimą ir gali ardyti dangas bei pamatus. Jos šaknys lengvai pasiekia vamzdynus, o trapi mediena didina pavojų per audras.
Beržas taip pat nėra geras pasirinkimas šalia namo. Nors jis atrodo lengvas ir dekoratyvus, šaknys plačiai skverbiasi dirvoje ir gali pakelti takus ar pažeisti pamatus. Be to, beržo žiedadulkės yra stiprus alergenas, o rudenį krintantys lapai dažnai užkemša lietvamzdžius.
Uosis – dar viena rizikinga rūšis. Jis turi galingą šaknų sistemą, aktyviai ieškančią vandens, todėl gali pažeisti kanalizaciją ar drenažą. Plati laja per audras neretai lūžta, o dažnos ligos silpnina medį ir dar labiau didina pavojų.
Galiausiai, sodinant medžius šalia namo verta rinktis vidutinio dydžio, tvirtas ir lėtai augančias rūšis. Toks pasirinkimas ne tik papuoš aplinką, bet ir padės išvengti problemų ateityje. Atsakingai parinkti augalai leis džiaugtis žaliu, saugiu ir ilgaamžiu kiemu.
