Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia aukštąjį mokslą, paversdamas jį labiau individualizuotu, aktualesniu ir efektyvesniu platesnei auditorijai. Nuo adaptyvaus mokymosi ir naujos kartos skaitmeninių platformų iki valdymo bei administracinių procesų automatizavimo – DI atveria naujas galimybes studentams, dėstytojams ir švietimo sprendimų kūrėjams.
Apie pasaulinę DI rinką aukštojo mokslo sektoriuje, jos apimtį, lyderius, tendencijas ir perspektyvas – profesoriaus Vadyma Popkos (Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas, Tarptautinių santykių mokslinis ir mokymo institutas) įžvalgos.
8 iš 10 įmonių planuoja padidinti išlaidas dirbtiniam intelektui 2026 finansiniais metais. Tai rodo „Deloitte“ tyrimas, paremtas daugiau nei 2700 verslo ir technologijų lyderių iš 14 šalių apklausa. Tyrime fiksuojama, kad įmonių, kurios 20–39 % viso biudžeto skiria generatyviajam DI, dalis padidėjo 12 %, o organizacijų, kurioms DI tenka mažiau nei 20 % biudžeto, dalis sumažėjo 6 %.
Tai reiškia, kad įmonės pereina nuo bandomųjų projektų prie plataus masto DI integravimo į verslo procesus. Kartu formuojasi nauji biudžeto standartai, kai technologijos tampa viena pagrindinių išlaidų sričių.
Todėl artimiausiais metais tikėtina daugybė naujų produktų ir paslaugų, sukurtų DI pagrindu.

Kalbėdami apie aukštąjį mokslą, „Deloitte“ ekspertai tyrime pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ir toliau darys transformacinį poveikį mokymuisi ir švietimui: užtikrins personalizuotą mokymosi patirtį, gerins studentų palaikymą ir prieinamumą, taip pat atvers naujų galimybių, apie kurias šiandien dar tik galime svajoti.
„Deloitte“ prognozuoja, kad DI ir toliau keis mokymąsi, suteikdamas personalizuotą patirtį ir didesnį prieinamumą, o tai skatins spartų DI technologijų rinkos švietime augimą.
Rinkos apimtys
Pasaulinės DI rinkos švietimo srityje vertinimai skiriasi. Indijos tyrimų bendrovė „Mordor Intelligence“ prognozuoja, kad dirbtinio intelekto rinka švietime 2025 m. sieks 6,9 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad iki 2030 m. ši suma išaugs iki 41 mlrd. JAV dolerių, o vidutinis metinis augimo tempas sudarys 42,83 %.
Pagal galutinių naudotojų segmentą aukštajam mokslui tenka apie 45 % visos paklausos.
Tyrime nurodoma, kad paklausą didina privalomos skaitmeninio raštingumo politikos, spartus debesijos technologijų diegimas ir akivaizdus studentų pasiekimų gerėjimas. Visa tai skatina DI perkelti iš bandomųjų projektų į bazinės infrastruktūros lygmenį. Šiuo metu mokymo įstaigos DI vertina kaip greičiausią kelią į personalizuotą mokymą, mažesnes administracines išlaidas ir didesnį prieinamumą studentams su negalia.
Pagal geografiją 2024 m. 38,8 % visų pajamų teko Šiaurės Amerikai, tačiau sparčiausią metinį augimą demonstruoja Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas – 44,2 %.
Kitoje „Market Research Future“ studijoje taip pat pabrėžiama, kad DI rinka švietime sparčiai auga, nors pateikiami skaičiai labai skiriasi. Ekspertai dar 2024 m. ją vertino 34,7 mlrd. JAV dolerių, o iki 2034 m. prognozuoja augimą iki 1,15 trln. JAV dolerių, vidutiniškai po 37,6 % kasmet.
Tarp pagrindinių rinkos dalyvių minimos šios bendrovės: „Google“, „Microsoft“, „IBM“, „Pearson“, „Coursera“, „Duolingo“, „Knewton“, „Squirrel AI“, „Carnegie Learning“, „Edmentum“.
Ekspertai pažymi, kad DI rinka švietime išgyvena transformacijos etapą.
Ataskaitoje teigiama, jog šią evoliuciją lemia augantis suvokimas apie DI naudą – nuo personalizuotos mokymosi patirties iki didesnio administracinio efektyvumo. Švietimo įstaigos vis dažniau diegia DI pagrindu veikiančius įrankius individualizuotam mokymuisi, taip atliepdamos skirtingus besimokančiųjų poreikius. Rinką taip pat veikia didėjanti duomenų analitikos paklausa: ji padeda dėstytojams priimti labiau pagrįstus sprendimus, remiantis studentų pasiekimų ir įsitraukimo rodikliais. Greta personalizuoto mokymosi matomas ir pažangių (išmaniųjų) mokymo sistemų proveržis.
Tyrėjai prognozuoja, kad DI švietimo rinkoje vis didesnį vaidmenį atliks duomenimis grįstas sprendimų priėmimas.
Tokias išvadas jie daro stebėdami, kaip švietimo įstaigos aktyviai naudoja DI dideliems informacijos srautams apdoroti ir analizuoti. Tai leidžia atsakingiau formuoti studijų programas, efektyviau paskirstyti išteklius ir sistemiškai stebėti studentų akademinius rezultatus.
Ekspertų nuomone, DI pagrindu veikiančių analitinių sprendimų rinka artimiausiais metais gali išaugti iki kelių milijardų dolerių.
Liderystę rinkoje išlaiko Šiaurės Amerika, pirmiausia – JAV. Šiam regionui tenka apie 45 % pasaulinės DI švietimo rinkos. Pirmaujančias pozicijas lemia didelės investicijos, aukšta adaptyvių ir personalizuotų sprendimų paklausa bei palanki reguliacinė aplinka. Rinkai būdinga konkurencija tarp technologijų lyderių ir perspektyvių startuolių, o patį regioną ekspertai įvardija kaip inovacijų ir investicijų centrą.
Europoje taip pat fiksuojamas DI švietimo rinkos augimas, kurį skatina didėjančios viešosios investicijos. Integruojant DI į mokyklas ir universitetus svarbi plati teisinė bazė, įskaitant Europos skaitmeninio švietimo veiksmų planą.

Tarp lyderių Europoje minimos Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija. Net ir mažesnėse šalyse įgyvendinamos įdomios iniciatyvos. Pavyzdžiui, Estijoje nuo praėjusių metų rugsėjo veikia programa „AI Leap 2025“, suteikianti mokiniams ir mokytojams prieigą prie DI pagrindu veikiančių mokymo įrankių bei mokanti, kaip juos efektyviai taikyti. Bandomojoje grupėje dalyvauja 20 000 10–11 klasių mokinių, o 3000 mokytojų lanko mokymus, kad galėtų maksimaliai išnaudoti šias priemones.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regione pirmauja Kinija ir Indija. Šiam regionui tenka apie 20 % pasaulinės rinkos, tačiau jis yra vienas sparčiausiai augančių. Augimą lemia spartus technologinis vystymasis, interneto sklaida ir didėjanti individualizuoto mokymosi paklausa. Pavyzdžiui, Kinijoje visiems moksleiviams nuo pirmos klasės įvestas aštuonių valandų DI pagrindų kursas.
DI švietimo rinkos apimtys vertinamos nevienodai, nes skiriasi skaičiavimo metodikos. Vienos bendrovės įtraukia tik mokymosi programinę įrangą (pavyzdžiui, DI mokytojus ar tūtorius), kitos – taip pat duomenų analitiką, administravimo sistemas, infrastruktūrą, debesijos paslaugas ir net platesnį švietimo technologijų sektorių.
Be to, dauguma tyrimų neišskiria aukštojo mokslo kaip atskiro segmento bendroje DI švietimo rinkoje. Dėl to dažnai tenka remtis apibendrintais rodikliais, kurie ne visada tiksliai atspindi situaciją.
Dėl šių priežasčių sudėtinga tiksliai apibūdinti DI naudojimo aukštajame moksle ypatumus, technologijų skverbimosi lygį ir realią investicijų grąžą universitetuose, nors būtent šis sektorius neretai tampa pagrindine terpe diegti sudėtingiausius ir brangiausius DI sprendimus.
Vis dėlto svarbiausia ne absoliutūs skaičiai, o bendra kryptis: DI tampa sistemine švietimo dalimi visais lygmenimis, o pati rinka išgyvena intensyvaus augimo etapą.
Ukrainoje, mano nuomone, DI technologijų diegimas švietime vis dar yra pradinėje stadijoje. Dažniau tai pavienės iniciatyvos ir eksperimentai, o ne nuosekli, koordinuota veikla.
Tokiomis sąlygomis perspektyviausias žingsnis būtų sukurti nacionalinę programą arba kelrodį DI integracijai į švietimo sistemą. Tai padėtų sutelkti suinteresuotų šalių pastangas, užtikrinti prioritetinių krypčių finansavimą ir įtvirtinti bendrus DI naudojimo standartus.
Svarbiausia, kad tai leistų didžiulį dirbtinio intelekto potencialą paversti priemone nacionaliniams tikslams pasiekti: gerinti švietimo kokybę, didinti jo prieinamumą ir ugdyti naują, konkurencingų specialistų kartą.

