Levandos vis dažniau puošia Lietuvos sodus dėl kvapnių žiedų, ilgo žydėjimo ir palyginti nedidelių priežiūros reikalavimų. Vis dėlto, norint, kad krūmeliai būtų stiprūs ir gausiai žydėtų, verta žinoti, kada ir kaip juos tręšti.
Nors levandos nėra labai reiklios dirvožemiui, jų poreikiai gana aiškūs. Geriausiai jos auga vidutiniškai derlingoje, gerai drenuotoje ir šarmingesnėje dirvoje, todėl pertręšimas gali pakenkti labiau nei nedidelis maisto medžiagų trūkumas.
Pirmą kartą levandas rekomenduojama tręšti anksti pavasarį, kai augalas pradeda busti po žiemos ir jau nebespaudžia stiprios šalnos. Dažniausiai tam tinkamiausias metas – kovas arba balandis, kai levandos ruošiasi aktyviam augimui.
Saikingas pavasarinis tręšimas padeda augalui sustiprėti ir pasiruošti žydėjimui. Natūralias trąšas galima naudoti ir vėliau – maždaug kartą per mėnesį iki pat žydėjimo ir jo metu, paprastai nuo gegužės iki liepos.
Nedidelė trąšų dozė praverčia ir po vasaros pabaigoje atliekamo genėjimo. Tai padeda levandoms greičiau atsigauti, o kartais net paskatina silpną pakartotinį žydėjimą.
Tręšiant svarbu vengti universalių arba azoto gausių trąšų – jos skatina lapijos augimą, tačiau silpnina žydėjimą. Taip pat netinka rūgštinančios trąšos, skirtos viržiams ar rododendrams, nes levandos geriau jaučiasi šarmingesnėje terpėje.
Viena iš paprastų natūralių priemonių – smulkinti kiaušinių lukštai. Jie aprūpina dirvą kalciu ir padeda palaikyti tinkamesnį pH, ypač jei žemė linkusi rūgštėti.
Naudingi gali būti ir sumalti žemės riešutų lukštai – jie pagerina dirvos struktūrą ir drenažą. Tai ypač aktualu levandoms, augančioms sunkesnėje, greičiau užmirkstančioje dirvoje.
Medžio pelenai levandoms suteikia kalio, kalcio, fosforo ir magnio. Juos reikėtų naudoti saikingai – maždaug iki 50 g vienam kvadratiniam metrui, kad dirva netaptų pernelyg šarminė.
Išdžiovintos ir sumaltos bulvių lupenos taip pat gali būti naudingos dėl didesnio kalio kiekio. Vis dėlto jas verta naudoti atsargiai ir ne šalia kitų bulvinių šeimos augalų, kad būtų sumažinta ligų plitimo rizika.
Laistymui tinka ir atvėsintas, be druskos ryžių virimo vanduo. Praskiestas vandeniu santykiu 1:1, jis švelniai pamaitina augalą ir gali padėti skatinti žydėjimą.
Dar vienas vertingas natūralus trąšų šaltinis – banano žievė. Išdžiovinta ir sumalta ji aprūpina levandas kaliu ir fosforu, kurie svarbūs gausiems, kvapniems žiedams formuotis.
Naudojant namines trąšas svarbiausia laikytis saiko. Levandos daug geriau toleruoja lengvą maisto medžiagų stygių nei pertręšimą, todėl tręšti reikėtų atsargiai ir stebėti augalo reakciją.
