Vienas populiariausių pasaulyje nuskausminamųjų – paracetamolis – gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir žmogaus elgesį. Ohajo valstijos universiteto mokslininkai nustatė, kad šis vaistas gali sumažinti baimės slenkstį ir paskatinti didesnį polinkį rizikuoti. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale Social Cognitive and Affective Neuroscience.
Kadangi paracetamolis įeina į šimtų nereceptinių vaistų sudėtį, jo galimas nepastebimas poveikis psichikai itin domina neurobiologus. Tyrėjų teigimu, šis preparatas gali slopinti neigiamas emocijas, kurios paprastai kyla nujaučiant pavojų.
„Žmonės tiesiog jaučiasi mažiau išsigandę, kai galvoja apie riziką“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių.
Hipotezė buvo tikrinama kelių eksperimentų serijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 500 studentų. Vienai grupei buvo skirta standartinė maksimali 1000 mg paracetamolio dozė, kitai – placebas. Pagrindiniame teste savanoriai kompiuteryje pūtė virtualų balioną: kuo labiau jis didėjo, tuo didesnis buvo piniginis atlygis, tačiau balionui sprogus dalyvis prarasdavo viską. Vaistą vartojusi grupė elgėsi drąsiau – tiriamieji balionus pūtė iki didesnio dydžio ir dažniau rizikavo, kad jie sprogs.
Papildomos apklausos parodė panašią tendenciją. Dalyvių buvo prašoma įvertinti riziką hipotetinėse situacijose – nuo šuolių su parašiutu iki pavojingo vairavimo. Paracetamolį vartoję žmonės sistemingai nuvertindavo grėsmės lygį, nors kai kuriuose testuose šis poveikis buvo silpnesnis.
Tyrimo autoriai ragina rezultatų nedramatizuoti: nustatyti pokyčiai žmogaus nepaverčia neadekvačiai rizikuojančiu. Vis dėlto šis darbas papildo bendrą vaizdą, kad paracetamolis gali „prislopinti“ ne tik skausmą, bet ir sudėtingesnes emocines reakcijas, įskaitant nerimą ir net empatiją.
Pasak mokslininkų, mechanizmas gana aiškus: žmonės tampa mažiau atsargūs ne todėl, kad blogiau apskaičiuoja riziką, o todėl, kad emociniame lygmenyje baimę jaučia silpniau nei įprastai. Nepaisant to, Pasaulio sveikatos organizacija paracetamolį ir toliau laiko vienu svarbiausių vaistinių preparatų. Tyrėjai pabrėžia, kad būtina nuodugniau įvertinti tokio poveikio socialines pasekmes, nes milijonai žmonių kasdien vartoja šį vaistą, sėda prie vairo ar priima svarbius sprendimus.
