Šiandien mokiniams, renkantis profesiją, informacijos tikrai netrūksta. Tačiau nuo ko pradėti ir kaip atsirinkti tai, kas svarbiausia būtent tau? Ar dirbtinis intelektas (DI) jau gali parinkti profesiją, ir ką turėtų žinoti karjerą planuojantis jaunas žmogus, kad DI pasitelktų tinkamai?
Lietuvos moksleiviai DI įrankius mielai naudoja ne tik ruošdami namų darbus, bet ir planuodami karjerą.
„Vis dėlto tiesa ta, kad jokie DI karjeros konsultantai šiandien jums nepasakys, kokią profesiją pasirinkti. Jie gali nukreipti, suteikti informacijos, tačiau sprendimą visada priimsite patys. Ir atsakomybę už rezultatą taip pat teks prisiimti jums“, – teigia Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.
Praėjusią savaitę sostinėje vykusioje parodoje „Studijos ir karjera Lietuvoje 2026“ ji skaitė pranešimą jaunuoliams, ieškantiems savojo karjeros kelio. Pranešime aptarė karjeros planavimo ABC skaitmeniniame amžiuje ir tai, kaip naudojant DI atsirinkti informaciją.
Anot I. Griazinos, mokslininkai šiuo metu tiria, kokių kompetencijų mums reikia, kad galėtume veiksmingai sąveikauti su naujosiomis technologijomis. Tai vadinama DI raštingumu – terminu, apimančiu žinias apie DI veikimą, gebėjimą naudoti DI kaip pagalbininką ir atsakomybę už priimamus sprendimus.
„Kaip žinia, DI mokomas ir veikia taip, kad nuspėtų, koks kitas žodis bus sakinyje. Jis nėra viską žinantis autoritetas, galintis pateikti visus atsakymus – DI gali klysti. Todėl sprendimas, kokią profesiją rinktis, lieka jums, ir labai svarbu žinoti, kaip jį priimti teisingai“, – pabrėžia ekspertė.
Nuo ko pradėti planuoti karjerą?
„Kas svarbiau siekiant tikslo – valia ar motyvacija? Psichologai teigia, kad vis dėlto svarbesnė yra valia – „ką aš darau“, o motyvacija yra „aš noriu“. Pavyzdžiui, aš noriu būti aviacijos mechaniku, bet nieko nedarau – tada galima laukti ir visą gyvenimą, kol ta motyvacija atsiras. Todėl svarbu tiesiog pradėti veikti“, – aiškina I. Griazina.
Karjeros nesuplanuosi per vieną naktį – kaip ir egzaminui per naktį nepasiruoši. „Egzistuoja visa teorija, kaip planuoti karjerą. Nuolat sakome jauniems žmonėms: skirkite laiko planavimui, analizuokite informaciją“, – pabrėžia ji.
Remiantis ekspertų ir mokslininkų rekomendacijomis, Lietuvoje ugdymas karjerai grindžiamas keturiomis karjeros kompetencijomis:
- savęs pažinimu;
- karjeros galimybių pažinimu;
- karjeros planavimu;
- karjeros įgyvendinimu.
„Pirmiausia turite geriau pažinti save: koks aš esu, ką galiu, ką moku, kokios mano savybės, norai, vertybės“, – pasakoja I. Griazina.
Kai aiškiau supranti, ką gali ir kas tau patinka, ateina antrasis žingsnis – karjeros galimybių pažinimas.
„Šiame etape jaunuolis ugdosi valią savarankiškai ieškodamas ir analizuodamas informaciją apie profesijas. Čia gali padėti ir DI, tačiau visada turite patikrinti, ar jis pateikia tinkamą informaciją“, – primena specialistė.
Susipažinus su galimybėmis, svarbu pradėti planuoti: išsikelti tikslą ir apsibrėžti konkrečius veiksmus – galbūt ieškoti praktikos vietos, vasaros darbo ar savanorystės. Sudarius planą, belieka imtis veiksmų jam įgyvendinti: savanoriauti, „šešėliauti“ (stebėti specialistų darbą) ir pan.
„Kuo daugiau su skirtingomis profesijomis susijusių veiklų mokinys išbandys, tuo geriau“, – pabrėžia I. Griazina.
Kokių įgūdžių reikės ateities darbuotojui?
Kalbėdama apie ateities darbo rinkai reikalingus įgūdžius, šalia pamatinių – tokių kaip mokėjimas rašyti, skaičiuoti ir skaitmeninis raštingumas – LINEŠA atstovė išskiria universaliuosius įgūdžius:
- kritinį mąstymą;
- problemų sprendimą;
- kūrybinį mąstymą;
- mokėjimą mokytis;
- savireguliaciją.
Ne mažiau svarbūs ir socialiniai emociniai įgūdžiai (sąžiningumas, empatija, pasitikėjimas savimi, bendradarbiavimas) bei konkrečiam darbui atlikti reikalingi profesiniai įgūdžiai.
Dalis šių gebėjimų, pavyzdžiui, bendradarbiavimas, gali būti ugdomi jau mokykloje – rengiant pristatymus klasėje, bendraujant su klasiokais, vykstant į išvykas.
„Priimkite iššūkius, dalyvaukite, nebijokite pasireikšti – tuos svarbius įgūdžius ugdysitės kiekvieną dieną“, – ragina ekspertė.
Daug naudingos informacijos tėvai, mokiniai ir karjeros specialistai gali rasti nacionalinėje Mokinių ugdymo karjerai informacinėje sistemoje (MUKIS). Mokiniams čia pateikiamas platus pasirinkimas: karjeros vadovai, įvairios mokymosi ir praktikos galimybės, informacija apie studijas, profesinį mokymą ir savanorystę.
Sąžiningo pokalbio su savimi galia
Mokyklose dirbantys karjeros specialistai su šypsena dalijasi istorijomis, kaip mokiniai, atlikę brangiai kainuojančius komercinius asmenybės ir karjeros testus, kartais gauna netikėtus atsakymus apie tai, kokia profesija jiems esą tiktų.
I. Griazina siūlo paprastus ir nemokamus būdus, kurie padeda geriau suprasti, kokią kryptį pasirinkti.
„Sąžiningai kalbėdamas su savimi pažinsi save, tad nebūtina atlikti daugybės testų. Tiesiog paimk popieriaus lapą, tušinuką ir parašyk 50 dalykų, kurie tau patinka“, – siūlo ji.
Jei svarstai, ar būti gydytoju, surašyk, kaip jaustumeisi būdamas gydytoju: įvardyk pliusus ir minusus, taip pat pagalvok, kaip jausiesi, jei juo nebūsi. Pabūk šalia šios profesijos žmonių, stebėk jų kasdienybę – net kūnas dažnai „pasako“, ar toje aplinkoje tau gera, ar ne.
„Tokie paprasti žingsniai padeda planuoti ir geriau pajusti save. Lavinkite įgūdį kalbėtis su savimi, ir profesinės krypties pasirinkimas bus lengvesnis. Be to, visada galima kreiptis konsultacijos į savo mokyklos karjeros specialistą“, – akcentuoja I. Griazina.
Kuriame karjeros planavimo etape naudingas DI?
Įsisavinus pagrindinius karjeros planavimo principus, galima pasitelkti ir DI. Jis ypač praverčia formuluojant užklausas, ieškant informacijos ir tyrinėjant įvairias galimybes.
„Vis dėlto atsirinkti turite gebėti patys, nes DI galimybės yra ribotos. Jo atsakymus reikia vertinti kritiškai, o atsakomybę už rezultatus prisiimti pačiam“, – reziumuoja I. Griazina.
Įvaldyti DI teikiamas galimybes svarbu ir mokytojams. Parodoje pedagogai sužinojo, kaip DI ir MUKIS gali tapti kūrybiniais partneriais, kuriant šiuolaikiškas, mokinių smalsumą žadinančias karjeros pamokas.
Mokytojai ir karjeros specialistai, dirbantys su 9–12 klasių mokiniais, LINEŠA praktiniame užsiėmime gyvai išbandė, kaip DI įrankiai ir MUKIS leidžia greitai ir įtraukiai suprojektuoti integruotą karjeros pamoką.
Pedagogai kūrė ir išbandė netradicinę ugdymo karjerai veiklą, integruojamą į bendrojo ugdymo dalykus: mokiniai joje tyrinėja savarankiškai, o mokytojas veikia kaip mentorius, padedantis geriau suprasti ir kryptingai ugdytis ateičiai reikalingas kompetencijas.
„Dalyviams buvo netikėta, kad integruotai karjeros pamokai sukurti, pasitelkus dirbtinį intelektą, nereikia specialių techninių žinių ar įgūdžių. Mokytojai dalykininkai kartu su karjeros specialistais greitai rado bendrą kalbą ir sukūrė nemažai įdomių pamokų pavyzdžių“, – sako I. Griazina.
Užsiėmime taip pat buvo pristatyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengti atsakingo DI naudojimo principai ir gairės bei kitos metodinės priemonės, skirtos padėti pedagogams ugdyti DI raštingumą.
