Kvapusis putinas – vienas ankstyviausiai pražystančių ir kvapniausių sodo krūmų. Jis puikiai tinka tiek pavieniams želdiniams, tiek gyvatvorėms formuoti, ypač tuose soduose, kuriuose pavasarį norisi mėgautis ne tik žiedų grožiu, bet ir išskirtiniu aromatu. Toliau aptariama, kuo šis putinas išsiskiria, kokių augimo sąlygų jam reikia ir kaip jį sodinti gyvatvorės pavidalu.
Kvapusis putinas (Viburnum farreri) – populiarus dekoratyvinis krūmas, kilęs iš šiaurinių Kinijos regionų, kur natūraliai auga vėsiame kalnų klimate. Į Europą jis buvo atvežtas XX amžiaus pradžioje ir greitai išpopuliarėjo soduose, parkuose bei arboretumuose, taip pat ir vidutinio klimato šalyse. Šis putinas pasižymi geru atsparumu šalčiui ir lengvai prisitaiko prie mūsų klimato sąlygų, nors vaisius mezga retai.
Krūmas auga laisvu, stačiu siluetu, o jo ūgliai yra lygūs, neretai įgaunantys rausvą atspalvį. Paprastai kvapusis putinas užauga iki 2–3 metrų aukščio ir panašaus pločio. Lapai elipsiški arba lancetiški, rudenį nusidažo raudonais bei purpuriniais tonais. Vis dėlto didžiausias šio augalo privalumas – labai anksti pasirodantys žiedai, skleidžiantys itin malonų kvapą.
Žydėjimo laikas priklauso nuo oro sąlygų: švelniomis žiemomis krūmas gali pradėti žydėti jau gruodį, dažniau – nuo sausio iki balandžio. Pumpurai būna tamsiai rožiniai, o prasiskleidę žiedai – balti arba balti su švelniu rožiniu atspalviu. Žiedai susitelkę į rutuliškus ar šluotelės pavidalo žiedynus, kurių skersmuo siekia 3–5 cm. Aromatas intensyvus, saldus, primenantis prabangių kvepalų natą su hiacinto ir vanilės užuominomis.
Kvapiojo putino auginimo reikalavimai nėra sudėtingi, tačiau norint, kad krūmas augtų sveikai ir gausiai žydėtų, verta parinkti tinkamas sąlygas. Geriausiai jis auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje ir laidžioje dirvoje. Sunki, užmirkstanti žemė šiam augalui netinka. Jei sodo dirvožemis skurdus, prieš sodinimą jį pravartu pagerinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu.
Ne mažiau svarbi ir sodinimo vieta – ji tiesiogiai veikia žydėjimo gausą bei kvapo intensyvumą. Kvapusis putinas geriausiai jaučiasi saulėtoje, šviesioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Kuo daugiau saulės, tuo gausesnis žydėjimas ir ryškesnis aromatas. Giliame pavėsyje krūmas taip pat augs, tačiau žydės gerokai silpniau.
Tręšimas paprastas: pavasarį pakanka panaudoti kompleksines trąšas, skirtas dekoratyviniams krūmams, arba įterpti komposto. Svarbu nepadauginti, ypač azoto, nes per gausus tręšimas skatina lapijos augimą, bet silpnina žydėjimą ir gali mažinti atsparumą ligoms.
Nors kvapusis putinas nėra tipiškas formuojamų gyvatvorių augalas, jis puikiai tinka laisvai augančiai, natūraliai gyvatvorei. Dažnas ir stiprus genėjimas, siekiant suformuoti itin tankią „sienelę“, gali sumažinti žydėjimą, todėl šiam krūmui labiau tinka mažiau formali forma. Kompaktiškesnės veislės, pavyzdžiui, „Nanum“ ir „December Dwarf“, gali būti auginamos ir kaip žema dekoratyvinė juosta – reguliariai, bet švelniai genint.
Kvapiuosius putinus galima sodinti pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais) arba rudenį (rugsėjo–spalio laikotarpiu), kai dirva dar pakankamai drėgna. Formuojant gyvatvorę tarp sodinukų rekomenduojama palikti 1–1,5 m atstumą, o siekiant laisvesnio, natūralesnio efekto – iki 2 m, kad krūmai galėtų be trukdžių išsiplėsti.
Sodinant iškasama duobė, maždaug du kartus didesnė už šaknų gniužulą. Pasodinus krūmą, žemė aplink šaknis gerai suspaudžiama ir gausiai palaistoma. Aplink pagrindą verta paskleisti 5–10 cm mulčio sluoksnį iš žievės arba komposto – tai padeda išlaikyti drėgmę ir apsaugo šaknis nuo šalčio.
Pirmąjį formuojamąjį genėjimą rekomenduojama atlikti tik praėjus metams po pasodinimo. Kadangi žiediniai pumpurai formuojasi ant praėjusių metų ūglių, stipriau genėti patariama tik po žydėjimo. Taip kvapusis putinas nepraras žiedų ir ilgai išliks dekoratyvus.
