Geras atlyginimas ir karjeros galimybės išlieka vieni svarbiausių kriterijų renkantis profesiją, tačiau jaunuolių lūkesčiai darbdaviams plečiasi. Vis dažniau pabrėžiama veiklos prasmė, galimybė kurti vertę visuomenei, darbdavio įvaizdis ir organizacijos vertybės.
Sostinėje vykusioje karjeros mugėje atlikta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ apklausa parodė, kad 62 proc. jaunuolių darbas energetikoje atrodo patrauklus dėl jo prasmės ir svarbos valstybei. Vienu svarbiausių motyvų rinktis šį sektorių respondentai įvardijo stabilumą ir ilgalaikes karjeros perspektyvas (51 proc.), taip pat gerą uždarbį (44 proc.). Pažymėtina, kad keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė manantys, jog tai sritis, kurioje dirbtinis intelektas žmonių nepakeis, o padės.
Kiek mažiau respondentų, vertindami sektoriaus patrauklumą, išskyrė galimybę dirbti su naujausiomis technologijomis (36 proc.). Energetikos ryšį su klimato kaita, tvarumu ir visuomenės gerove paminėjo 35 proc. dalyvių.
„Natūralu, kad atlyginimas ar ateities perspektyvos renkantis darbą yra kriterijai, kurie daugeliui pirmiausia ateina į galvą. Vis dėlto matome, kad jaunų žmonių poreikiai ir lūkesčiai smarkiai plečiasi. Darbo prasmę ir svarbą visuomenei jaunuoliai įvardija kaip svarbiausią kriterijų renkantis karjerą. Dėl šių tendencijų daugiau galimybių patraukti būsimų darbuotojų dėmesį įgyja sritys, kuriančios didesnę pridėtinę vertę, o viena jų – energetika, atsakinga už visai šaliai strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą“, – sako „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Odeta Zubrienė.
Kokios savybės reikalingos karjerai energetikoje?
Paklausti, kokios savybės būtinos norint pradėti karjerą energetikos sektoriuje, net 68 proc. jaunuolių pabrėžė atsakingumo svarbą. Dar 66 proc. nurodė techninį ir analitinį mąstymą, o 59 proc. mano, kad šiame darbe svarbu turėti gabumų tiksliuosiuose moksluose. Apklausos duomenimis, 28 proc. jaunuolių energetiką laiko labai plačia sritimi, kuri neapsiriboja vien inžinerija.
Pasak O. Zubrienės, kompetencijos, kurių energetikos sektoriui reikia dabar ir dar labiau reikės ateityje, nuolat transformuojasi ir plečiasi. Todėl dirbti energetikoje nepakanka vien inžinerinių žinių. Sritis tampa tarpdisciplininė, o dinamiškam sektoriui reikia ir programuotojų, dirbtinio intelekto technologijų specialistų, duomenų analitikų, teisininkų, projektų vadovų bei kitų sričių profesionalų.
Augantys lūkesčiai darbdaviams
Klausiami apie lūkesčius būsimiems darbdaviams, dauguma respondentų (71 proc.) išskyrė geros atmosferos darbe svarbą. Net 66 proc. apklaustųjų teigė, kad darbdavys turėtų suteikti prasmingą darbą ir puoselėti vertybėmis grįstą organizacijos kultūrą. Gerą atlyginimą paminėjo 63 proc. jaunuolių.
„Karjerą dar tik besirenkantys apklausos dalyviai teigė vertinantys lankstumą ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat dažnai minėtos karjeros galimybės įmonės viduje, sąlygos stažuotis užsienyje ar keliauti. Svarbus ir darbdavio dėmesys tvarumui. Tarp reikšmingų aspektų – įmonės reputacija ir darbdavio žinomumas. Apibendrinant galima teigti, kad patrauklus šiuolaikinis darbdavys turi atitikti vis daugiau įvairių, taip pat ir psichologinių kriterijų“, – pažymi O. Zubrienė.
Jei anksčiau darbas pirmiausia turėjo patenkinti bazinius poreikius – užtikrinti stabilumą ar laiku mokamą atlyginimą, – tai ateities specialistų kartai vis svarbesnis tampa psichologinis klimatas. Reikšmingas darbdavio rūpestis ne tik verslo rezultatais, bet ir darbuotojų gerove, darbo aplinka bei atsaku į globalius iššūkius.
Energetika – vis matomesnė moksleiviams
Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė pastebi, kad energetika atveria galimybes labai įvairių sričių specialistams. Greta inžinerinių kompetencijų ne mažiau svarbūs ir bendrieji gebėjimai: problemų sprendimas, komunikacija, darbas tarpdisciplininėse komandose.
„Atsinaujinanti energetika šiandien yra viena progresyviausių ir sparčiausiai besivystančių technologijų sričių, o ateities energetikos profesionalas turi gebėti matyti visumą ir kurti sprendimus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – teigia K. Ukvalbergienė.
O. Zubrienės teigimu, šiandien karjeros kelią besirenkantiems jaunuoliams energetikos sritis jau gerai pažįstama – jiems nebereikia aiškinti, kuo ji svarbi ir reikšminga. Iš moksleivių energetikos profesionalams užduodamų tikslingų klausimų susidaro įspūdis, kad nemaža dalis atėjusiųjų rimtai svarsto arba jau yra apsisprendę rinktis darbą energetikoje. Pastaraisiais metais besidominčių šia sritimi gerokai padaugėjo, nes energetika tapo kur kas labiau matoma viešojoje erdvėje.
„Manyčiau, kad požiūris į energetikos sektorių keičiasi, ir vis daugiau jaunų žmonių šią sritį vertina kaip perspektyvią ir prasmingą karjeros kryptį. Pastaraisiais metais stebime augantį stojančiųjų į energetikos ir elektros studijų krypčių programas skaičių tiek Kauno technologijos universitete, tiek bendrai Lietuvoje“, – sako KTU prorektorė K. Ukvalbergienė.
Nuo 2022 iki 2025 metų stojančiųjų skaičius KTU ir VILNIUS TECH elektros inžinerijos bei atsinaujinančios energetikos bakalauro programose reikšmingai išaugo: kai kuriose programose jis padidėjo net iki aštuonių kartų, o elektros energetikos inžinerijos magistrantūroje fiksuojamas apie 170 proc. augimas.
VILNIUS TECH Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė pritaria, kad susidomėjimas energetika auga, ypač tuomet, kai ji pristatoma ne tik kaip techninis, bet ir kaip prasmingas sektorius, kuriame galima realiai prisidėti prie aplinkosaugos, inovacijų ir visuomenės gerovės.
„Kuo daugiau apie šiuolaikinę elektros energetiką kalbama mokyklose, viešojoje erdvėje ir pateikiama realių pavyzdžių, tuo greičiau nyksta seni stereotipai ir stiprėja jaunimo motyvacija rinktis šį kelią“, – pabrėžia ji.
