Pajūrio regiono gyventojai įsikuria vienuose kompaktiškiausių būstų Lietuvoje, tačiau naujausi vizitai jų namuose rodo, kad didžiausias kasdienis iššūkis – ne turimų kvadratinių metrų skaičius.
Daugeliui sudėtingiausia rasti vietos daiktams ir suderinti skirtingus šeimos narių poreikius namuose, kurie šiandien tapo ne tik poilsio, bet ir darbo bei laisvalaikio erdve. Interjero dizainerė apžvelgia, kaip šiuo metu atrodo pajūryje įsikūrę būstai, ir dalijasi praktiškais patarimais, kaip atrasti daugiau vietos daiktams bei pomėgiams.
Klaipėdos regione – mažiausiai ploto vienam gyventojui
Nors statistiškai šiandien gyvenama erdviau nei prieš dešimtmetį, Klaipėdos regionas išlieka tarp teritorijų, kuriose vienam asmeniui tenka mažiausiai gyvenamojo ploto šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienam klaipėdiečiui tenka kiek daugiau nei 26 kvadratiniai metrai naudingojo būsto ploto, kai šalies vidurkis siekia beveik 30 kvadratinių metrų.
Kompaktiški būstai daro įtaką ir gyventojų pasirinkimams. Pasak interjero dizainerės Mortos Bučinskienės, žmonės dažniausiai ieško praktiškų ir lengvai įgyvendinamų sprendimų, padedančių efektyviai išnaudoti erdvę ir sutalpinti ne tik daiktus, bet ir skirtingus šeimos narių poreikius. Vizitai pajūrio gyventojų namuose leido geriau suprasti jų kasdienius iššūkius ir atrasti sprendimų, atliepiančių dažną norą – gyventi tvarkingesniuose ir patogesniuose namuose.
Didžiausias iššūkis – pakankamai vietos pagrindinėje namų erdvėje
Tyrimo metu specialistai aplankė beveik 20 skirtingų tipų būstų – nuo butų iki individualių namų, statytų ir įrengtų skirtingais laikotarpiais. Vizitai Klaipėdos regiono gyventojų namuose buvo organizuoti jau antrą kartą: pirmąsyk jie vyko 2015 metais, o šįkart – ruošiantis prekybos vietos uostamiestyje pokyčiams.
Kaip pastebi M. Bučinskienė, atviro išplanavimo svetainė ir toliau išlieka daugelio namų ašimi. Daugiau kaip pusėje aplankytų būstų kasdienis gyvenimas vyksta bendroje svetainės ir virtuvės erdvėje. Nors čia nėra sienų, erdvė dažniausiai natūraliai pasidalija į funkcines zonas: maisto gaminimo ir valgymo, poilsio bei darbo. Dažnai toje pačioje patalpoje telpa valgomojo stalas, sulankstomos kėdės svečiams, o taip pat išskleidžiamos sofos-lovos, naudojamos tiek kasdieniam miegui, tiek svečių nakvynei.
Vizualiai daugiau erdvės klaipėdiečių namuose suteikia ir šviesesnis interjeras, pakeitęs prieš dešimtmetį vyravusias sodresnes, tamsesnes spalvas. Anot dizainerės, tai rodo, kad vis dažniau namų savitumas kuriamas detalėmis: tekstile ir dekoro elementais, kurie leidžia greitai pajusti atsinaujinimą be didelių išlaidų ar remonto.
Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių atvirose, daugiafunkcėse erdvėse – daiktų laikymas neapkraunant vaizdo. Pasak M. Bučinskienės, tik vienas iš penkių aplankytų būstų turi sandėliuką ar kitą specialiai daiktams laikyti skirtą vietą. Dėl to daiktai neretai atsiduria garažuose, balkonuose, o jei jų nėra – toje pačioje svetainėje arba miegamojo spintoje.
Dizainerė pasakoja, kad daugelis kalbintų žmonių labiausiai norėtų didesnės spintos, daugiau stalčių virtuvėje ir tvarkingesnio prieškambario. Tai suprantama, nes kai daiktai turi savo vietą, namai atrodo erdvesni. Ji dalijasi trimis paprastais, tačiau veiksmingais patarimais, kaip be didelio remonto ir išlaidų rasti daugiau vietos daiktams.
1. Tvarkingesnis prieškambaris. Daugiau tvarkos ir vizualinės erdvės nedideliam prieškambariui suteiks paprastas sprendimas – ant grindų paliekamus batus perkelti į negilią, kelių aukštų batų spintelę arba suoliuką su batų lentynomis. Pastatomą kabyklą ar pavienius kabliukus ant sienos taip pat verta pakeisti prieškambario spinta su drabužių skersiniu ir lentynomis batams arba atskiromis spintelėmis.
2. Stalčių „vidinė tvarka“ virtuvėje ir kitur. Vietos stalčiuose dažnai pritrūksta ne dėl jų skaičiaus, o dėl trūkstamos struktūros viduje. Tam praverčia stalčių įdėklai ir dėžutės – jos padeda viename stalčiuje tvarkingai sutalpinti skirtingos paskirties daiktus ir išlaikyti tvarką. Slankieji įdėklai taip pat leidžia daiktus laikyti keliais lygiais.
3. Efektyviai išnaudota spintos erdvė. Drabužių ir daiktų kiekis, telpantis spintoje, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo vidinės sandaros. Net ir didelėje spintoje gali pristigti vietos, jei ji suplan uota neefektyviai. Kasdien dėvimus drabužius patogu laikyti lengvai pasiekiamose lentynose arba pakabintus ant skersinių, o sezoninius – tvarkingai sudėtus į dėžes viršutinėse lentynose ar ant spintos viršaus. Jei spintoje yra tik kabyklos zona, apatinėje dalyje galima įrengti rėmo skirtuką ir integruoti lentynas ar stalčius – tuomet tame pačiame segmente atsiras vietos ir kabinamiems drabužiams, ir batams bei aksesuarams.
