Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ir gydytojai dažnai ragino riboti raudonos mėsos, ypač jautienos, kiaulienos ir avienos, vartojimą. Buvo teigiama, kad tokia mėsa gali apsunkinti virškinimą, didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, prisidėti prie antsvorio ir kitų sveikatos sutrikimų. Dėl to nemažai žmonių ėmė vengti raudonos mėsos arba jos visiškai atsisakė, ne visuomet įvertindami, kad skirtingų rūšių mėsa savo sudėtimi ir poveikiu organizmui gali reikšmingai skirtis.
Aviena mūsų kraštuose vis dar vartojama rečiau nei, pavyzdžiui, kiauliena ar jautiena, todėl apie ją sklando įvairūs mitai. Vieni mano, kad tai labai riebi ir „sunki“ mėsa, kiti – kad ji itin vertinga ir turėtų būti dažnai įtraukiama į racioną. Norint priimti pagrįstą sprendimą, svarbu remtis moksliniais duomenimis apie šios mėsos sudėtį, maistinę vertę ir tinkamiausius paruošimo būdus. Tinkamai pasirinkę ir gamindami avieną, galime išnaudoti jos privalumus ir sumažinti galimą neigiamą poveikį.
Kodėl verta atkreipti dėmesį į avieną?
Nors aviena Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių nėra tokia populiari kaip kiauliena ar jautiena, pagal maistinę vertę ji joms nenusileidžia, o kai kuriais aspektais netgi pranoksta. Tai visavertis gyvūninės kilmės baltymų šaltinis, aprūpinantis organizmą aukštos kokybės baltymais, reikalingais raumenų augimui, audinių atsinaujinimui, fermentų ir hormonų sintezei.
Avienoje yra polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat gausu B grupės vitaminų, ypač B12 ir B6. Šie vitaminai prisideda prie normalios energijos apykaitos, nervų sistemos veiklos ir kraujodaros. Be to, aviena yra svarbus mineralų šaltinis: joje randama geležies, cinko, kalio, kalcio ir magnio.
Vitaminas B12 atlieka svarbų vaidmenį eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamyboje ir padeda palaikyti sveiką nervų sistemos funkciją. Cinkas stiprina imuninę sistemą, dalyvauja žaizdų gijimo procesuose ir prisideda prie normalios odos bei plaukų būklės. Todėl saikingas avienos vartojimas gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis.
Papildomi privalumai organizmui
Įdomu tai, kad avienoje yra vadinamųjų oroto rūgšties junginių, kurie, kaip manoma, gali padėti palaikyti normalią kepenų veiklą ir lėtinti senėjimo procesus. Kai kurie tyrimai taip pat rodo, jog šios medžiagos gali turėti įtakos tam tikrų pakitusių ląstelių vystymosi slopinimui, tačiau šiai sričiai dar reikia daugiau patikimų mokslinių įrodymų.
Avienos kaloringumas priklauso nuo pasirinktos skerdienos dalies, tačiau vidutiniškai 100 gramų šios mėsos turi apie 230–287 kilokalorijas. Liesesnėse dalyse (pavyzdžiui, nugarinėje) kalorijų paprastai būna mažiau, o riebesnėse – daugiau. Tai svarbu žmonėms, kurie skaičiuoja suvartojamas kalorijas ar siekia mažinti kūno svorį.
Kaip tinkamai gaminti avieną?
Norint gauti kuo daugiau naudos ir sumažinti galimą žalą, didelę reikšmę turi avienos paruošimo būdas. Sveikatai palankiausia avieną virti, troškinti arba kepti orkaitėje. Tokie gaminimo metodai padeda kontroliuoti pridėtinių riebalų kiekį ir sumažina nepageidaujamų junginių susidarymo tikimybę.
Kepant labai aukštoje temperatūroje keptuvėje ar ant grotelių, mėsoje gali susidaryti daugiau potencialiai kenksmingų medžiagų, ypač jei ji pridega arba jei naudojama daug riebalų. Be to, kepama aliejuje mėsa sugeria dalį riebalų, todėl didėja patiekalo kaloringumas.
Saikingas vartojimas ir sveikatai palankus paruošimas – pagrindinės sąlygos, kad aviena taptų naudinga mitybos dalimi. Rekomenduojama ją derinti su didelėmis daržovių porcijomis, viso grūdo garnyrais, taip pat vengti perteklinio druskos kiekio ir sunkiai virškinamų padažų.
Tinkamai pasirinkta ir paruošta aviena gali būti puiki alternatyva kiaulienai, paįvairinti kasdienį racioną bei aprūpinti organizmą svarbiais vitaminais, mineralais ir visaverčiais baltymais. Svarbiausia – atsižvelgti į bendrą mitybos balansą, sveikatos būklę ir individualius poreikius.
